Naujienos ir informacija

Teritorijoje, kurioje auga klevas, 2019 m. atidarytas Saksų karių ir Lietuvos I pėstininkų pulko skveras.

Saksų skvero atsiradimo priešistorė. Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą ir 1918 m. lapkričio 11 d. paskelbus Kompjeno paliaubas, Antantės atstovai Vokietijos vyriausybei iškėlė reikalavimą ginti Lietuvą nuo galimos bolševikų invazijos. Vokietijos karinė vadovybė tesėdama duotus pažadus surinko savanorių karių daugiausiai iš Saksonijos ir 1919 m. sausio pradžioje į Kauną atvyko pirmieji savanoriai. Karių skaičius siekė 4 000. Jie buvo dislokuoti Alytuje, Kaune, Jonavoje ir Kėdainių–Baisogalos apylinkėse. Iš pradžių atvykę saksų savanoriai buvo įtraukti į 46-ąją saksų savanorių diviziją – ji buvo dislokuota Vilkaviškio–Alytaus–Kauno–Kėdainių ruože. 1919 m. vasario 12–13 d. vykusiame Alytaus mūšyje Lietuvos kariuomenės I pėstininkų pulkas, patyręs nemažų nuostolių, buvo priverstas atsitraukti. Miestą užėmė Sovietų Rusijos Pskovo divizijos kariai. Alytui atsiimti buvo pasitelktas kaip tik tuo metu iš Ukrainos į Gardiną atsitraukiančios Bugo vokiečių savanorių pajėgos. Saksų savanorių vadovybė dalį pajėgų traukiniais per Suvalkus ir Kalvariją perkėlė prie Alytaus, kur buvo telkiami ir kiti saksų savanorių batalionai. Naktį iš vasario 14 d. į 15 d. iš Suvalkų prie Alytaus atvažiavo šarvuotas traukinys. Vokiečių savanoriai su iš Jiezno atvykusiais lietuvių pėstininkais puolė Alytuje susitelkusius raudonarmiečius ir miestą atsiėmė.

*

Per Alytaus miestą vingiuoja Sveikatos takas. Jis įrengtas senojo geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva atšakos Varėna–Alytus statinių komplekso (susideda iš keturių geležinkelio viadukų, viaduko liekanų, geležinkelio stoties keleivių namo dalies ir geležinkelio tilto liekanų, kultūros vertybės kodas 42753) teritorijoje, siekiant išsaugoti komplekso atmintį ir suformuoti saugią ir patrauklią pėsčiųjų bei dviratininkų rekreacinę erdvę. Senojo geležinkelio prieigos miesto savivaldybės lėšomis nuolat buvo želdinamos. Greta pirmiau minėto tako šalimais senosios stoties auga paprastasis klevas, žavintis praeivius savo įspūdingo dydžio – apie 300 kv. m (projekcijoje) – pločio laja. Klevas išvaizda, įspūdingu stotu pritraukia bendruomenės iniciatyvas ir renginius.

2018 m. prie pirmiau minėtos teritorijos želdinimo prisidėjo lietuviai išeiviai – jie pradėjo sodinti želdinius, būdingus toms šalims, kuriose jie šiuo metu gyvena – taip buvo pradėta sodinti Pasaulio alytiškių medžių alėja.