Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Naujienos ir informacija 2010-ieji - tarptautiniai biologinės įvairovės metai

Naujienos ir informacija

2010-ieji - tarptautiniai biologinės įvairovės metai


Dar 2006 metų gruodžio 20 d Jungtinės tautų Generalinės asamblėjos metu nutarta 2010 metus skelbti tarptautiniais biologinės įvairovės metais. Biologinės įvairovės konvencijos taryba buvo įpareigota 2010 metais pagrindinę veiklą nukreipti į į biologinės įvairovės nykimą - naikinimą, įtraukiant atitinkamas Jungtinių tautų organizacijas, daugiašalių aplinkos sutarčių dalyvius, tarptautines organizacijas ir pan.

Asamblėjos metu paraginta Valstybes nares, kitas organizacijas prisidėti prie metų renginių, didinant visuomenės supratimą apie biologinės įvairovės svarbą rengiant įvairiausius renginius vietiniu, regioniniu, tarptautiniu mastu. Kviečiama Valstybes nares ir atitinkamas tarptautines organizacijas prisidėti ir paremti besivystančių šalių iniciatyvas šioje srityje.

Trumpai supažindiname su Biologinės įvairovės konvenciją bei Europos parlamento (EP) rezoliuciją, kuri buvo priimtą 2006 m. kovo 16 d. Strasbūre.

Biologinės įvairovės konvencija – plačiausias tarptautinis susitarimas dėl biologinės įvairovės saugojimo. Joje nagrinėjami biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo bei sąžiningo ir nešališko naudojimosi genetiniais ištekliais teikiamos naudos pasidalijimo klausimai. Ją yra pasirašiusios 188 šalys, įskaitant 25-ias ES valstybes nares.

Pasak Europos parlamento (EP), Biologinė įvairovė, įskaitant genetinę, rūšių ir ekosistemų įvairovę, sudaro gyvenimo pagrindą ir yra labai svarbi žmogaus sveikatos, gyvenimo kokybės ir gerovės požiūriu. Jos išsaugojimas ir ekosistemos – pvz., maisto gamybos, vandens gryninimo, maistingųjų medžiagų apytakos ir klimato reguliavimo – paslaugų teikimas yra tiesiogiai susiję. Žmogaus gamtinių išteklių naudojimas, gyvenamosios aplinkos naikinimas, klimato kaita, per didelis laukinių rūšių išnaudojimas ir darniai raidai kenkianti neteisėta prekyba laukine gyvūnija bei augmenija vis intensyvėja ir jau dabar labai apsunkina ekosistemos paslaugas. Neseniai atliktame JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) miško išteklių įvertinime pabrėžiama, kad paskutiniai pasaulio senieji miškai dramatiškai nyksta ir kad per metus vidutiniškai išnyksta daugiau nei 13 mln. hektarų miškų.

Kodėl reikia saugoti biologinę įvairovę? Atsakymas paprastas - nes tai tiesiogiai susiję su mumis - žmonėmis. Žmogus yra biologinės įvairovės dalis. Žmogus veikia aplink esančius gyvus organizmus ir pats yra jų veikiamas. Tačiau būtent žmogus kasdien sunaikina nežinomą gyvybės formų rūšių skaičių, nes jo veiksmai skatina klimato kaitą, didina aplinkos užterštumą, ardo natūralias augalų ir gyvūnų buveines. Žmogaus veikla, neturinti natūralių analogų gamtoje, biologinei įvairovei dažniausiai yra pražūtinga.

Europos parlamentas susirūpinęs, kad toliau nyksta biologinė įvairovė ir vis didėja Europos Bendrijos ekologinis pėdsakas, dėl kurio poveikis biologinei įvairovei taip pat daromas toli už Europos Bendrijos ribų; Jis ragina Europos Komisiją ir valstybes nares parodyti iniciatyvą ir principingumą susitariant dėl konkrečių priemonių, skirtų ir vietos, ir tarptautiniu lygmenimis saugoti biologinę įvairovę, bei palengvinant šių priemonių įgyvendinimą.

Todėl rezoliucijoje Europos Komisija ir valstybės narės yra raginamos iškelti konkrečius, pamatuojamus, pasiekiamus, realius ir konkrečiam laikotarpiui skirtus visuotinius uždavinius, susijusius su 2010m. biologinės įvairovės uždavinio persvarstymu. Taip pat - vadovautis naujausiais Biologinės įvairovės konvencijos šalių priimtais sprendimais dėl miškų biologinės įvairovės ir saugomų teritorijų bei juos sparčiau įgyvendinti. Skirti papildomų išteklių ir kurti naujas finansavimo priemones, skirtas iki 2010 m. sukurti visuotinį sausumos (ir iki 2012 m. – jūros) saugomų teritorijų tinklą, ypatingą dėmesį skiriant didelėms nepaliestoms ekosistemoms, kurios yra itin svarbios siekiant išsaugoti pasaulio biologinę įvairovę. Parlamentas skatina imtis ryžtingų priemonių, skirtų užtikrinti, kad biologinės įvairovės ištekliai būtų naudojami, vartojami ir jais būtų prekiaujama tausiai, taip pat ragina pagerinti su miškais susijusių teisės aktų įgyvendinimą ir miškų išteklių valdymą bei kovoti prieš neteisėtą kirtimą ir su juo susijusią prekybą.

Rezoliucijoje Europos parlamentas ragina imtis atitinkamų priemonių, siekiant išsaugoti jūrų biologinę įvairovę nuo kenksmingos veiklos. Skatina parengti teisiškai įpareigojančią priemonę, skirtą per sutartą laikotarpį užtikrinti su genetiniais ištekliais susijusį teisingą ir vienodą naudos pasiekiamumą ir dalijimąsi tarpusavyje. Taip pat - užtikrinti, kad, įgyvendinant Biologinės įvairovės konvencijoje numatytą veiklos programą, visapusiškai ir veiksmingai dalyvautų vietos bendruomenės ir gyventojai. Garantuoti, kad būtų sukurti biologinės įvairovės rodikliai, nes veiksmingai įgyvendinti priemones trukdo tai, kad trūksta aiškios informacijos apie priemonių, kurių jau imtasi, veiksmingumą, ir tai, kad sudėtinga pateikti informaciją apie biologinės įvairovės būklę. Primygtinai reikalauti, kad būtų susitarta dėl griežtos tvarkos, kuri reglamentuotų gyvų modifikuotų organizmų krovinius lydinčius dokumentus, siekiant, kad įvežtų gyvų modifikuotų organizmų teisėtumą būtų galima nustatyti paskirties šalyje, taip pat, kad įvežanti šalis galėtų nustatyti atitinkamą kilmę ir stebėti netyčinį išleidimą į aplinką bei gyvų modifikuotų organizmų naudojimą ir vartojimą perdirbtuose maisto produktuose ir pašaruose.

,, 2009 m. rugsėjo 7-9 d. Europos sąjungos aukščiausio lygio susirinkime „Žvilgsnis į biologinę įvairovę po 2010 metų – žmonės, ekosistemų nauda ir klimato krizė“, kuris vyko Švedijoje, Stromstade, patvirtintas grafinis ženklas „2010 tarptautiniai bioįvairovės metai“. Jis simbolizuoja biologinę įvairovę - jūros, sausumos floros ir faunos sąjungą, taip kaip mes, žmonija, esame glaudžiai tarpusavyje susiję. Šio renginio metu bei vykstant EUROPARC 2009 konferencijai buvo paraginta naudoti šį ženklą savo renginių metu ir kuo plačiau skleisti visuomenėje apie biologinės įvairovės svarbą mūsų gyvenime“ – sakė Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Giedrius Norvaišas.

Renginius, skirtus biologinės įvairovės išsaugojimo problemoms skleisti, kviečiama registruoti http://www.countdown2010.net/byse/.

Biologinės įvairovės išsaugojimas – mūsų visų rūpestis.


Copyright © 2024 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.