Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Požiūris Nuosprendis miestų želdiniams – gydyti ar kirsti

Populiarūs

Nuosprendis miestų želdiniams – gydyti ar kirsti

 

Dauguma medžių šalies želdynuose, ypač miestuose ir miesteliuose, yra vos gyvi, aplinkos nepuošia.

Pavojingiausios augalams kamieno ligos. Joms apėmus giliuosius medienos sluoksnius, augalas pasmerktas žūti. Kenkėjai ir ligos pirmiausia puola nusilpusius ir senus medžius.

Kodėl puola ligos ir kenkėjai

Kenkėjai ir ligos neatsiranda be priežasties. Reikalingos dvi sąlygos: infekcijos židinys ir gyvybingumą praradę medžiai. Juos ypač silpnina netinkamas dirvožemis – toks, kuriame trūksta maisto medžiagų, oro, drėgmės; netinkamos rūgštingumo sąlygos.

Nuolatinio dėmesio ir globos reikalauja medžiai urbanizuotoje aplinkoje. Be mūsų pagalbos jie negali atsispirti prigimties neatitinkančioms aplinkos sąlygoms. Pravartu atminti, kad medis būna gražus, grynina orą ir žmonėms teikia naudą, kai sparčiai auga, yra vešlus ir gyvybingas.

Neperdėsime pasakę, kad miestų ir miestelių želdynuose yra apie 65–70 proc. silpnų, estetinio pasigėrėjimo neteikiančių, vos gyvybę palaikančių medžių, kurie beveik nepriauga, sužaloti netinkamų genėjimų, ypač po elektros oro linijomis. Tad turime rengtis dideliems želdynų renovacijos darbams.

Kamieno ligų sukėlėjai patenka per pažeistą žievę (transporto, statybų, miške – paprastai žvėrių), nudžiūvusių ar nupjautų ir neizoliuotų šakų žaizdas. Ligų sukėlėjai – tai virusai, bakterijos, rečiau – mažiausios bakterijos mikoplazmos, į bakterijas panašūs vienaląsčiai mikroorganizmai riketsijos. Medienos puvinį dažniausiai sukelia parazitiniai grybai. Pastaruoju metu šalyje sparčiai plinta bakterinės vyšnių ir slyvų ligos (jas gydyti vieninteliu efektyviu būdu – antibiotikais – Europos Sąjungoje uždrausta).

Miestuose ir miesteliuose augalus silpnina po medžiais ir ant vejų suverstas sniegas, permerktas techninės druskos tirpalu, rūgštieji lietūs, kilę dėl oro užteršimo, žiemospirgių (žievės pažeidimų, atsiradusių peršalus meristeminiam audiniui) ir dėl maisto medžiagų trūkumo dirvožemyje.
Kenkėjai ir kiti vabzdžiai graužia žievėje, karnienoje ir medienoje landas bei perneša ligas sukeliančius patologinius mikroorganizmus. O kai puvinį juosiančios medienos sluoksnis ne storesnis kaip 5–7 cm, dėl landų mediena sparčiau išdžiūsta, suskilinėja. Tai dar labiau atveria kelią vabzdžiams ir jų pernešamiems medieną pūdantiems ligų sukėlėjams.

Medžių chirurgijos sritis

Medžių chirurgija apima specifines želdynų priežiūros sritis: kaip stabdyti aktyvų medienos ardymą, gydyti drevių ir žievės pažeidimus, genėti šakas (ši sritis kartais vadinamas arboristika), gerinti medžio augimo sąlygas. Išvystytos ekonomikos šalyse yra medžių chirurgai, kurie vadovauja drevių ir kamienų pažeidimų gydymui.

Dėl klimato ir ekonominių sąlygų skirtumų atskirose šalyse vieningų medžių chirurgijos reikalavimų nėra. Net kiekvienoje šalyje gali būti prieštaringų nuomonių. Vis dėlto kai kurie gydymo principai yra panašūs, anksčiau naudoti metodai visuotinai pripažinti kaip pasenę.

2003 m. į lietuvių kalbą buvo išversta Niko Vermeuleno knyga, skambiai pavadinta „Dekoratyviųjų medžių ir krūmų enciklopedija“. Gaila, kad leidėjai pasirinko ne tos srities specialisto, bet Nyderlandų politiko knygą, kurioje gausu dendrologijos netikslumų, o siūlomas medžių chirurgijos būdas (dreves užtaisyti plytomis) yra tiek pasenęs, kad jau 50 metų nenaudojamas Lietuvoje. Manau, kad leidėjai dėl panašaus turinio knygų leidimo turėtų pasitarti su Lietuvos dendrologų draugija arba su draugija „Žaliuojanti Vilnija“. Tai ne vienintelė tokia klaidinančio turinio verstinė knyga.

Daugiau valstybinio dėmesio

Diegti deramą medžių chirurgijos technologiją trukdo prieštaringos nuomonės skirtinguose literatūros šaltiniuose ir netinkamai gydytų medžių (taip pat ir Stelmužės ąžuolo) gausa.
Kokybiško medžių gydymo raktas pasaulyje dar nesurastas. Manoma, kad infekcija nepatektų, jei šakų pjūvių paviršius būtų lygus. Deja, tokio pjūklo, kuris paliktų lygų paviršių, nėra. O kiekvieną pjūvį šlifuoti – vergiškas darbas.

Lietuvoje taip pat nėra aprobuotos medžių chirurgijos technologijos, nerengiami tokie specialistai. Aplinkos ministerija nerado lėšų ir neparodė susidomėjimo, kad šis svarbus darbas būtų plėtojamas. Remdamasis ilgamete asmenine ir užsienio šalių specialistų patirtimi, savo iniciatyva parengiau medžių chirurgijos metmenis ir įtraukiau į programą medžių ir krūmų genėtojo kvalifikacijai gauti.

Radome specialistų, kurie galėtų sukurti medžių žaizdų izoliavimo technologiją, analogišką taikomai JAV, kuri pasaulyje yra pažangiausia.

Kaip gydyti medžių žaizdas

• Tinkamiausias laikas gydyti medžių žaizdas Lietuvoje yra vidurvasaris, kai pavasarinis augimas pasibaigęs, o rudeninis dar neprasidėjęs. Vidurvasarį oras sausesnis ir šiltesnis nei vėsų ir lietingą rudenį.

• Šakų pjūvių vietas būtina tuojau pat padengti balzaminiu laku („Celaflor“, „Scotts celaflor“).

• Soduose daug vaismedžių nukenčia rudenį arba pavasarį: staigiai šąlant žūsta po žieve esantis sluoksnis – brazdas, o žievė atšoka ir ilgainiui nusilupa. Likusį be žievės paviršinį pažeistos medienos sluoksnį drauge su sąlyginai sveika mediena rekomenduotina lankena nudrožti. Likusi mediena apdorojama 5 proc. vario sulfato tirpalu arba kitokiu antiseptiku (pvz., „Benlate“ arba „Chlorodane“). Preparato sluoksniui išdžiūvus, paviršius padengiamas izoliuojamuoju balzamo sluoksniu.

• Taip pat apdorojamos drevės ertmės sienelės. Nedidelių drevių ertmės užpildomos keramzitu, o didelių – paliekamos tuščios, tačiau drevės dangos viršuje ir apačioje būtina palikti vėdinimo angas. Pietuose drevės dažniausiai dengiamos skarda. Tačiau mūsų šalyje, kur paprastai žiemos būna šaltos, to nepakanka. Kad glaudžiai priglustų prie žievės, skardą iš vidaus ir išorės patartina paklijuoti stiklo audiniu. Kai kada drevės paliekamos atviros. Galiausiai paviršius dažomas žievės spalva.

• Kol bus įvaldyti šiuolaikiniai chirurginio gydymo metodai, juos tikslinga taikyti tik unikaliems, gamtos paminklais paskelbtiems medžiams. Dreves patarčiau gydyti tik tas, kurios atsivėrusios į kamieno paviršių. Puvinio pažeistus medžius miestų ir miestelių gatvėse patikimiau pakeisti naujais.

Evaldas Vylius Navys

 

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt

Copyright © 2022 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.