Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Požiūris Beržo sėjinukų auginimas atvirame grunte

Populiarūs

Beržo sėjinukų auginimas atvirame grunte

Vykdant biologinės įvairovės išsaugojimo bei padidinimo tarptautinius susitarimus bei plečiantis žemės ūkio žemių apželdinimo apimtims, padidėjo beržo sodmenų poreikis. Tačiau stinga patirties ir patikimų rekomendacijų jiems išauginti atviro grunto medelynuose. Dažnai auginimo rezultatai neatitinka lūkesčių, nes žinios apie sėklų paruošimą sėjai bei aplinkos sąlygas sėklų dygimui ir daigų augimui yra nepakankamos. Daugelis tyrėjų, susidūrusių su beržo sodmenų auginimu, pažymi, kad ši medžių rūšis gana įnoringa. Pradedant sėklų rinkimu ir vėlesniais sodmenų auginimo etapais yra nemažai niuansų, kuriuos konkretūs tyrėjai interpretuoja savaip. Mes iš literatūros šaltinių bei vykdydami 3-ejų metų bandymus išaiškinome kai kuriuos svarbius beržo sėjinukų išauginimo niuansus. Bandymai vykdyti Trakų ir Dubravos urėdijų medelynuose.

Apibendrinus literatūros šaltinių informaciją galima teigti, kad beržo sėklas reikia pradėti rinkti tada, kai žirginėliai paruduoja ir lenkiami tarp pirštų lūžta. Fiziologiškai subrendusias sėklas reikia spėti surinkti per gana trumpą laiką –5-7 dienas, todėl šį darbą reikia gerai organizuoti. Nuo pliusinių medžių surinktos sėklos yra sunkesnės, didesnė jų dygimo energija, sėjinukai, išaugę iš tokių sėklų, atsparesni įvairiems aplinkos veiksniams, o tokiais sodmenimis įveisti želdiniai ilgaamžiškesni. Sėkliniais metais rinktų sėklų gruntinis daigumas 5-11 proc. didesnis.

Surinktos atvirai laikomos beržo sėklos gana greit praranda daigumą, todėl priklausomai nuo sėjos laiko taikomi įvairūs jų laikymo būdai. Ką tik surinktos sėklos yra sąlyginai negilioje ramybės būsenoje, todėl, jei sėjama iš rudens, surinktas sėklas būtina pasėti per 2-3 savaites. Norint beržo sėklas laikyti ilgiau, jas reikia gerai išdžiovinti. Gana gausūs įvairių autorių bandymai parodė, kad kuo ilgiau norima jas išlaikyti daigias, tuo labiau reikia jas išdžiovinti ir laikyti žemoje, bet ne žemesnėje kaip -10oC temperatūroje. Tada sėklos išlieka daigios 5 ir daugiau metų. Laboratorinis sėklų daigumas, įvairių tyrėjų duomenimis, svyruoja (priklausomai nuo laikymo sąlygų) 50-70 proc., gruntinis – 20-40 proc.

Nuo sėklų paruošimo sėjai priklauso jų daigumas, dygimo energija bei daigų augimas. Be to, beržo sėklų gana išreikšta reakcija į šviesą. Esant +25oC temperatūrai, sėklos sudygsta ir šviesoje, ir tamsoje, tačiau kuo daiginimo temperatūra žemesnė – tuo didesnis sėklų jautrumas šviesai. Aplinkos temperatūrai esant 15oC ir žemesnei, sėklos sudygsta tik po apšvietimo. Sėklų ramybės būseną sutrikdo stratifikavimas. Sužadintos sėklos praranda jautrumą šviesai ir gali sudygti prie 12-25o temperatūros. Beržo sėklas galima sėti pavasarį, vasarą, rudenį ir net žiemą ant sniego, tačiau pasirenkamas toks laikas, kuris sėklų dygimo ir daigų augimo metu garantuoja pakankamą dirvožemio drėgmę, nes beržas sėklų dygimo ir daigų augimo periode priskiriamas reikliausių drėgmei augalų grupei. Jei dirva išdžiūsta arba jos paviršiuje susidaro plutelė – beržo daigai žūsta. Be to, yra duomenų, kad kuo toliau į vasarą nukeliamas sėjimas, tuo mažesnis sėklų gruntinis daigumas, nepriklausomai nuo jų priešsėjinio paruošimo būdo. Lietuvos sąlygomis rekomenduotina beržą sėti pavasarį, nes tuo metu dirvožemyje gausiausia drėgmės. Sėklų dygimo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, bet pagrindiniai – dirvos drėgmė ir temperatūra. Palankiausia dirvos temperatūra beržo sėkloms dygti – +18-20oC, o drėgmė – artima pilnam lauko dirvožemio drėgmės imlumui. Kadangi įvairių tyrėjų yra siūlomi skirtingi sėklų stratifikavimo būdai, sėjimo laikas, substratai, į kuriuos sėjamos sėklos, mulčiavimo substratai, mikroklimato reguliavimo būdai, sėjimo laikas bei sėjimo norma, mūsų minėtų bandymų tikslas buvo nustatyti geriausiai tinkančius Lietuvos sąlygomis.

Tinkamiausias būdas paruošti sėklas sėjai – apie mėnesį palaikyti žemoje pliusinėje (+5oC) temperatūroje (buitiniame šaldytuve) ir parą prieš sėjimą pamirkyti šaltame tekančiame vandenyje. Sėjant taip paruoštomis sėklomis, gaunamas apie 13 proc. gruntinis pasėlių daigumas.

Šiuo būdu paruoštas sėklas sudaiginus (dar parą palaikius apie +20oC vandenyje) gaunamas apie 15 proc. pasėlių gruntinis daigumas, pasėliai vienodžiau auga, gaunama didesnė standartinių sėjinukų išeiga. Tačiau daigintas sėklas būtina pasėti ant drėgno dirvožemio tą pačią dieną ir tuoj pat užmulčiuoti, nes joms pradžiūvus greitai mažėja daigumas, todėl sėjant daugiau sėklų, dažnai per vieną dieną nespėjama jo išsėti arba sutrukdo orai. Todėl priimtiniausias yra pirmasis sėklų paruošimo būdas.

Ilgiau kaip dvi savaites laikyti drėgnas beržo sėklas žemoje pliusinėje temperatūroje nepatartina, nes sumažėja jų daigumas.

Durpiniame substrate lauko sąlygomis beržo sėklų gruntinis daigumas labai mažas, todėl geriausia sėti mineraliniame substrate. Vietą lysvėms reikia parinkti kuo lygesnėje medelyno vietoje, o pačias lysves gerai išlyginti ir nuvoluoti, nes sėklos kartu su mulčiu stipresnio lietaus metu suplaunamos net ir į nedidelius įdubimus ar nuolydžius, todėl pasėliai sudygsta netolygiai.

Sėjimo laikas turi didelės įtakos beržo pasėlių gruntiniam daigumui ir sudygimo tolygumui. Tinkamiausias sėjai laikas yra pavasarį, tuomet, kai dirvožemis įšyla iki +15oC, o tai Lietuvos sąlygomis dažniausiai būna gegužės pradžioje ar viduryje.

Beržo sėjimas vasarą šviežiai rinktomis sėklomis, lyginant su sėjimu pavasarį, pastebimos įtakos vienmečių sėjinukų aukščiui neturi, tačiau padidina jų išsilaikymo riziką žiemos metu. Iš rudens pasėtų beržo ir liepos pasėlių tankumas per vegetacijos sezoną sumažėja per pusę, nežinomas jų daigumas, todėl geriau sėti pavasarį.

Beržo sėklas galima sėti padrikai arba eilutėmis. Sėjant padrikai taikyti didesnę kaip 6 g/m2 sėjimo normą nepatartina, nes per tankūs pasėliai blogiau auga nei retesni. Sėjant eilutėmis gaunami geresni antramečių sėjinukų biometriniai parametrai ir atsiranda galimybė mechanizuotai purenti tarpueilius. Sėjimui pasirenkamas ramus oras, vėjas turi būti ne stipresnis kaip 3 m/s, nes esant stipresniam vėjui dalis sėklų sunešama į tarplysvius.

Eilutėmis (kairėje) ir padrikai (dešinėje) sėti dvimečiai beržo pasėliai


Beržo pasėlius būtina mulčiuoti. Mulčiuojama tuoj pat pasėjus. Substratas ir storis turi didelę įtaką pasėlių gruntiniam daigumui. Geriausia mulčiuoti smulkiu gerai išplautu žvyru 3–6 mm storiu. Pro užbertą, kad ir nestorai, dirvožemį ar storesnį nei nurodyta mulčio sluoksnį beržo sėklos dažniausiai nesudygsta.

Beržo pasėlius galima (tačiau nebūtina) pridengti agroplėvele. Tai padidina jų gruntinį daigumą iki 2 kartų ir pastebimai sumažina sėjinukų diferenciaciją pagal aukštį. Laikyti pasėlius pridengtus agroplėvele ilgiau kaip 1 mėnesį netikslinga, nes sėjinukų augimo į aukštį tai beveik nestimuliuoja, bet skatina piktžolių augimą, sunkina jų ravėjimą.

Pavėsinti nebūtina (nebent esant ekstremalioms sąlygoms).

Laistyti pasėlius kol sudygsta (jei nelyja) būtina kasdien, laistymo norma – maždaug 15 l/m2.

Pasėlių tankumas turi didelės įtakos standartinių beržo sėjinukų išeigai, todėl optimizuoti jį reikia atsižvelgiant į priešsėjinio sėklų paruošimo būdą, sėjimo normą, sėjimo būdą, sėjinukų auginimo būdą. Vienmečių pasėlių tankumas neturėtų būti didesnis kaip 800 vnt./m2, o dvimečių – 400 vnt./m2. Per tankius pasėlius reikia retinti.

Kad sėjinukai išvystytų geresnę šaknų sistemą, antraisiais auginimo metais antroje

birželio pusėje reikia pakirsti jų šaknis, tuo pačiu metu per tankius pasėlius praretinti.

Dr. GINTAUTAS URBAITIS

LAMMC Miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

 

Informacijos šaltinis: www.miskobirza.lt

Copyright © 2022 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.