Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Požiūris Išsaugokime senus medžius!

Populiarūs

Išsaugokime senus medžius!

3obdob_small


"Žaliosios Lietuvos" redakcijoje viešėjo svečiai iš Čekijos: Martin Nemec ir Tomash Urban. Arboristai iš Prahos atlieka įvairias "gydomąsias procedūras" medžiams, norėdami prailginti jų gyvenimą. Martin Nemec pasakojo, kad šį darbą jau dirba 14 metų, o nuo 1990 metų sausio mėnesio pradėjo dirbti firmoje "Asakon Praha". Čekijoje yra ir profesinė arboristų organizacija, kurioje daugiau nei 600 čekų ne tik dirba šviečiamąjį darbą valstybinėse įstaigose, mokyklose, universitetuose, bet ir rūpinasi, kad seni, pražūčiai pasmerkti medžiai išliktų. Daugelis organizacijos narių dirba savanoriškai. Aktyviausiems firma "Asakon Praha" skiria piniginę paramą. Už rėmėjų paaukotus pinigus yra leidžiami laikraščiai arboristikos tema, rengiamos konferencijos, organizuojami seminarai, talkos.

Dažniausiai Čekijos arboristų darbų užsakovai yra nacionalinių, regioninių bei istorinių parkų direkcijos. Dabar Martino Nemeco ir Tomasho Urbano pagalbos prireikė Prahos istoriniam parkui. Jiems teks dirbti su istoriniais gamtos paminklais. Taip pat svečiai vykdo ir gamtosauginį projektą, skirtą išsaugoti bei atkurti gamtos paminklus. Kaip pasakojo Martin Nemec, po 1957 metų, kuriantis kolūkiams, daugelis medžių buvo sunaikinti. Vienas iš arboristų tikslų yra sumažinti ariamų laukų plotus bei atsodinti iškirstus medžius, ypač prie judriausių kelių.

Taigi, apie senų medžių apsaugą Čekijoje ir Lietuvoje kalbamės su čekų arboristu - Martinu Nemecu. 

ŽL: Kaip Jums atrodo, ar Čekijoje yra žmonių, kuriems rūpi išsaugoti senus medžius? Gal tai tik nacionalinių bei regioninių parkų direktorių rūpestis? 

M.Nemec: Negaliu sutikti su šiuo teiginiu. Čekijoje tikrai yra žmonių, kuriems rūpi išsaugoti senus, išliekamąją vertę turinčius medžius, nes tai suteikia estetinį grožį. Remiantis apklausų duomenimis 99 % žmonių Čekijoje pritaria medžių išsaugojimui. Žinoma, yra ir tokių, kurie nemyli gamtos ir tam prieštarauja, tačiau tai viso pasaulio problema. 

ŽL: Kur mokėtės arboristo amato? 

M.Nemec: Prieš 15 metų, kai tik pradėjau dirbti šį darbą, turėjau labai mažai informacijos. Amerikoje ir Vakarų Europoje ši profesija jau žinoma 60-70 metų, tad studijavome užsienio kalba parašytą literatūrą. 1990 metais, kai įsikūrė firma "Asakon Praha", ministerijai buvo įrodyta, kad galima išsaugoti medžius. Pradėjome skaityti paskaitas žmonėms iš ministerijų, agentūrų, departamentų. Parodėme, kad galima išsaugoti medžius ir mokėme, kaip tai galima atlikti. 

ŽL: Tikriausiai, nuo to laiko arboristų padėtis pasikeitė? 

M.Nemec: Dabar, kai sienos atviros, bendradarbiauti ir keistis informacija apie darbą yra lengviau. Be to, internete galima rasti viską, ko reikia, bei greitai sulaukti pagalbos ar patarimo iš kolegų.

ŽL: Kodėl nusprendėte dirbti būtent tokį darbą, juk jis nėra populiarus?

M.Nemec: Tai pats geriausias darbas pasaulyje. Jį Čekijoje dirba apie 120 žmonių. Lietuvoje, žmonių dirbančių tokį darbą nėra, nepaisant to, kad tai labai perspektyvus darbas. Čekijoje mūsų arboristų firma tikrai ne vienintelė, bet darbo pakanka visiems.

ŽL: Ar galima teigti, kad Lietuvoje atsiras tokios profesijos žmonių, ar visada teks jus kviestis pagalbos?

M.Nemec: Kol kas pagalbą teiksime mes, nes mums čia dirbti tikrai labai patinka, tačiau vėliau turėtų atsirasti pakankamai kvalifikuotų darbuotojų. Ketiname Palūšėje steigti arboristų centrą, kur bus galima rasti informaciją apie arboristų atliekamą darbą. Visai neseniai Kauno departamente aptarėme Pažaislio vienuolyno ąžuolo ir kitų medžių būklę. Sudarytas komitetas nori įteisinti naują gamtos paminklą - dar vieną seną ąžuolą, esantį kitoje vienuolyno pusėje. Tai labai įdomus ir unikalus ąžuolas. Jo kamienas 5 metrų apimties, medžio aukštis maždaug 20 metrų.

ŽL: Kas Jus pakvietė į Lietuvą?

M.Nemec: Prieš ketverius metus lankiausi Aukštaitijos nacionaliniame parke. Man labai patiko ten augantis senas ąžuolas. Niekas nežinojo, ką su juo daryti. Pernai mes pradėjome organizuoti pirmuosius seminarus. Rodėme skaidres apie senų medžių išsaugojimą. Gegužės, rugsėjo, spalio mėnesiais dalyvavo žmonės iš departamentų, nacionalinių bei regioninių parkų. Susitarėme, kad Kaune bus rengiami panašūs seminarai.

ŽL: Ar siūlysite senų medžių išsaugojimo darbo metodus lietuviams?

M.Nemec: Metodų nėra, tačiau taip, kaip buvo pasielgta su Pažaislio vienuolyno ąžuolu, kuris buvo gelbėjamas kaip koks namas cementu ir skarda, elgtis negalima... Tokie metodai netinka. Medis yra gyvas, jis auga. Jam reikia saulės, oro, vandens - tik tiek. Nereikia galvoti apie medį kaip apie namą. Norint išgelbėti medį, pirmiausia reikia labai ilgai galvoti apie jį, juk nukirstos šakos nepriklijuosi. Aišku svarbi ir patirtis bei praktinės žinios, negalima visiškai aklai pasitikėti teorija.

ŽL: Jūs bandysite išsaugoti Pažaislio vienuolyno ąžuolą, kurį norėjo nukirsti. Ar jūsų nestebina, kad tokio seno ąžuolo neketino išsaugoti?

M.Nemec: Tai labai senas ąžuolas. Viena šio ąžuolo vainiko pusė jau nulūžo, medžio drevėje kažkas kūreno ugnį, tad ąžuolo padėtis yra tikrai gana sunki. Medžio išlikimo tikimybė yra 50 procentų. Manau, tai gana didelė tikimybė tokiam ąžuolui. Kirsti medį tikrai nėra geras sprendimas. Rekomenduoju pasodinti dar ir jauną ąžuolą kur nors netoliese. Vieta ten tinkama - auga senas medis. Po šimto, trijų šimtų metų ten augtų didžiuliai gražūs medžiai. Tai būtų lyg investicija į ateitį.

ŽL: Kokius Pažaislio ąžuolo išsaugojimo darbus atliksite?

M.Nemec: Reikia padaryti vainiko redukciją, nuimti skardinį stogelį nuo ąžuolo drevės ir pakeisti jį mediniu. Kamienas kenčia nuo metalinių ir cementinių perdangų, todėl reikia jas kuo greičiau pašalinti. Pagalbos prašysime žmonių iš departamento.

ŽL: Ar Jus nustebino tai, kad medžio kirtimui pinigų atsiranda, o jo išsaugojimui neskiriama nė cento?

M.Nemec: Šio ąžuolo išsaugojimui prireiktų tik kokių 35 procentų kirtimui skirtų pinigų, tai būtų apie 4 tūkstančiai litų. Atrodo, 12 tūkstančių litų buvo skirta Pažaislio vienuolyno ąžuolo kirtimui. Keisčiausia tai, kad buvo tikima, jog tokio seno ąžuolo gražiai apipavidalintas kelmas primins apie ilgą ąžuolo amžių. Tai nerealu, nes drevė sužalota ir rievės kelme bylotų tik kokį šimtą metų.

ŽL: Ką pasakytumėte žmonėms, kurie mano, kad neverta pratęsti medžio gyvenimo. Juk, kaip ateina žmogui metas mirti, taip ir medžiui - laikas baigti gyvenimą.

M.Nemec: Viskas gamtoje turi pradžią ir pabaigą. Kodėl gi neišsaugojus nuostabaus gamtos kūrinio, kai tai galima padaryti. Aplink mus auga daug jaunų medžių, o visgi dėmesį patraukia mohikanai, kurie nepaisant savo ilgaamžiškumo vis dar kovoja su vėtromis. Senas medis tuo ir yra unikalus. Jei aprišus medžio vainiką, galima išvengti jo lūžio pažeidžiant kamieną, tai kodėl to kamieno neaprišus? Mes nieko nedarome prieš gamtos valią. Mes gyvename pasaulyje, kuris nuolat keičiasi. Gamtos būklė vis blogėja ir blogėja, o tokie unikalūs gamtos paminklai turi išliekamą vertę ir turi būti išsaugoti.

ŽL: Linkime sėkmės Jūsų darbuose.

 

Interviu paruošė Irma Astrauskaitė ir Žaneta Šimkūnaitė' 2004

 

Informacijos šaltinis: www.alenis.lt

Copyright © 2022 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.