Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Požiūris Atsigręžkime į miesto medžius. Kas mūsų laukia?

Populiarūs

Atsigręžkime į miesto medžius. Kas mūsų laukia?

Atsigręžkime į miesto medžius. Kas mūsų laukia? nuotrauka, foto

Šiais metais pradėjo galioti 2015 m. Paryžiuje pasiektas pasaulinis susitarimas dėl priemonių ribojant klimato kaitą. Lietuva ratifikavo klimato kaitos konvenciją ir įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Medžiai, stabdantys dirvos eroziją, sugeriantys anglies dvideginį ir gryninantys orą, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje ir turi didelės įtakos aplinkos kokybei.

Klaipėdos savivaldybės 2013-2020 metų strateginiame plėtros plane deklaruojamas tikslas tapti aplinkai nekenksmingu, žaliuoju miestu, užtikrinant žaliųjų miesto plotų vystymą atnaujinant ir plėtojant miesto parkus yra sunkiai įgyvendinamas, nes stebėdamas, kaip mieste, ypač centre, beatodairiškai kertami medžiai, supranti, kad einama ne gražaus tikslo, bet dykynės link.

Vyksta masiškas medžių kirtimas. Pamirštama, kad medžių masyvai sulaiko užteršto oro srautus - 60-70 proc. juose esančių dulkių nusėda ant medžių, krūmų. Vienas vidutinio dydžio medis per parą pagamina reikiamą kiekį deguonies trims žmonėms.

Klaipėdoje nedaug poilsio zonų, bet ir tos darosi triukšmingos. Į pagrindines Klaipėdos poilsio erdves taip ir taiko nežinia iš kur atsiradęs ir jokios išliekamosios vertės nenešantis verslas. O kad aplinka daro įtaką žmogaus nuotaikai, psichinei sveikatai, savijautai, aiškinti nereikia.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2013 m. dominavo kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligos - 1 000 gyventojų tenko 533,5 sergančiojo kvėpavimo sistemos ligomis ir 355,4 kraujotakos sistemos ligomis. Pagrindinė mirties priežastis - kraujotakos sistemų ligos. Oro tarša turi tiesioginę įtaką sergamumui, nes trumpalaikių teršalų poveikis gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti kvėpavimo takų ligų paūmėjimą, viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, galvos skausmą, pykinimą, alergines reakcijas. Ilgalaikio teršalų poveikio pasekmės - lėtinės kvėpavimo takų ligos, plaučių vėžys, širdies ligos, astmos priepuoliai, smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai.

Biuras rekomenduoja skirti dėmesį aplinkos oro taršos mažinimui - periodiškai valyti pagrindinėse gatvėse susikaupusį purvą, prižiūrėti statybų / remonto darbų aikšteles, plauti ir laistyti gatves, įrengti žaliąsias zonas. Bet ar to paisoma? Klaipėdoje medžiai kertami sparčiu tempu aiškinant, kad supuvę, pavojingai pasvirę ir t. t.

Mieste 1 gyventojui tenka apie 10,5 kv. m (neįskaičiuojant Smiltynės ir Girulių miškų) rekreacinės paskirties želdynų, o vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatytomis normomis turėtų būti 25 kv. m. Prie daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos 30 proc. viso žemės sklypo ploto turėtų užimti želdynai, o prie vaikų darželių, bendrojo lavinimo mokyklų - 50-60 proc. Neįvertinami atliekamų monitoringų duomenys, kurių nereikia net komentuoti.

2015 m. rugpjūtį atliekant viršutinio dirvožemio sluoksnių tyrimus didžiausios leistinos chromo koncentracijos normos viršijimai užfiksuoti ties Vitės, "Vaivorykštės tako" mokyklomis, Klaipėdos universiteto Jūreivystės ir tęstinių studijų institutu, Paslaugų ir verslo mokyklos stadionu, lopšeliu-darželiu "Drugelis", skveru prie "Žalgirio" stadiono, Titnago gatvėje. Prie Psichikos sveikatos centro buvo užfiksuotas didžiausios leistinos molibdeno koncentracijos viršijimas, o švino viršijimai nustatyti ties Paslaugų ir verslo mokykla, Psichikos sveikatos centru ir skvere aplink Žvejo skulptūrą. Alavo viršijimai užfiksuoti ties Paslaugų ir verslo mokykla ir ties Psichikos sveikatos centru.

Žmones nuolat supa tarša, kurią sudaro ne tik išmetamosios automobilių dujos, bet ir kietosios dulkių dalelės, sieros dioksidas, anglies monoksidas, sunkieji metalai bei gamyklų ir katilinių smogas, naftos produktų frakcijos, padidintas elektromagnetinis laukas, vibracija. Nesinori mokėti už visą puokštę cheminių elementų savo sveikata.

Turėdama omenyje ir tai, kad Klaipėda yra Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos sveikų miestų tinklo narė, prašau stabdyti ištisinį medžių kirtimą, nes tik ką pasodinti medžiai nei po metų, nei po dvejų nekompensuos ekologinės pusiausvyros mieste.

Liudvika KUZMINČIŪTĖ, asociacijos "Klaipėdos žalieji" pirmininkė

 

Informacijos šaltinis: www.ve.lt

Copyright © 2022 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.