Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Ekologiniai pavojai Europą užplūdo spiečiai boružių iš Azijos

Populiarūs

Europą užplūdo spiečiai boružių iš Azijos

harmonia axyridis 2
Shutterstock nuotr.

 

Prieš kelias dienas portalo Bild.de skaitytoja iš Vokietijos nemaloniai nustebo, kai automobilių stovėjimo aikštelėje po obelimi pastatytą jos „Volkswagen Golf“ ėmė atakuoti spiečiai boružių. Tikėdamasi vabalų atsikratyti bent jau nuo automobilio kėbulo, moteris „gerai“ spustelėjo akseleratoriaus pedalą, tačiau boružės laikėsi ant kapoto net ir tuomet, kai automobilio greitis pasiekė 140 kilometrų per valandą.

boruzes atakuoja 2„Į vidų jos ropojo per ventiliacijos angas ir durelių tarpus, o viena sugebėjo man įskristi tiesiai į burną. Skonis ne iš maloniausių“, - portalui pasakojo 46-rių Sabine Opfel iš Braitengiusbacho Bavarijoje. 

Tokių atvejų yra ir daugiau. Neseniai pietvakarių Lenkijos gyventojai buvo nuraminti, kad šių vabalų įkandimai gali būti pavojingi tik alergiškiems žmonėms. Blogiausia, ką jos gali iškrėsti namuose – suteršti drabužius ir patalynę išskyromis, kurias labai sunku pašalinti, skelbia TVN24.pl.

Giminaitės iš Rytų

harmonia axyridis 1Vokietijos ir Lenkijos gyventojus užklupo ne mums įprastos raudonosios boružės, liaudyje dar vadinamos „Dievo karvutėmis“, o bjaurios, už pastarąsias didesnės „giminaitės“ iš Azijos Harmonia axyridis Pallas, 1773“. Prieš dešimtmetį iš Kinijos į JAV, Belgiją, Didžiąją Britaniją, o vėliau į Prancūziją patekę vabzdžiai netrukus paplito ir Vokietijoje. Prieš penkerius metus jų namais tapo ir pietvakarių Lenkija.

Nuo mūsiškių azijinės boružės skiriasi spalva, kuri varijuoja nuo gelsvai oranžinės su juodais taškeliais iki juodos su raudonais taškeliais. Pastarųjų skaičius taip pat skirtingas – nuo 0 iki 22.

Jau nepageidaujamos

Šie kenkėjai pradžioje vertinti kaip tikri pagalbininkai, nes be vargo naikino amarus ir kitus augalų kenkėjus. Dabar jie patys tapo nepageidaujami, nes vis labiau veržiasi į namus ir darbovietes.

harmonia axyridisNe geriau jaučiasi ir septyntaškės „europietės“ – atėjūnėms jos tapo dar vienu gardumynu. Azijinė boružė kelia mirtiną pavojų vietinių Jungtinės Karalystės boružių, drugelių ir kitų vabzdžių rūšių išlikimui.

„Jos kietos, kruvinos ir bjaurios. Tai žudikės, mintančios kitomis boružėmis“, - TVN24.pl teigė Malgožata pridurdama, jog bijo šių vabalų.

Kaltas ruduo

„Azijos boružės vertiname prieštaringai. Nors jos sunaikino didžiąją dalį kenkėjų, tačiau jau ima išstumi mums įprastą europinę vabalų rūšį. Dabar šie vabzdžiai ieško vietos peržiemojimui, pavyzdžiui, bando patekti į vėdinimo šachtas, per langų rėmus arba į garažus“, - Bild.de susidariusią situaciją aiškino vabzdžių ekspertas Julianas Heiermannas iš nevyriausybinės Gamtos apsaugos sąjungos NABU.

Desau Gamtos istorijos muziejaus daktaro Timo Karischo teigimu, importiniams kenkėjams veistis vidurio Vokietijoje yra pačios geriausios sąlygos. Biologas dėl šių metų pagausėjimo labiausiai kaltino per šiltą rudenį.

„Paprastai šiuo metų laiku šie vabalai būna pasiruošę ilgam žiemos miegui, tačiau dėl vis dar šildančios saulės jie pabunda ir ištisais spiečiais apgula namų fasadus, o naktį pro atdarus langus be vargo patenka į vidų“, - portalui teigė biologas, pridurdamas, kad vienintelis būdas jų atsikratyti – susiurbti juos dulkių siurbliu, o tada maišelį su šiuo laimikiu sudeginti.

Kenkėjų netrūksta

Europos biologinei įvairovei grėsmę keliančių invazinių rūšių esama ir daugiau. Tai iš Pirėnų pusiasalio kilę ir silpnesnių rūšių šliužais mintantys „šliužai žudikai“ espanjansiruetanos, vamzdžius ir vandens kelius užteršiančios dreisenos, kanalams ir apsaugos nuo potvynių sistemoms kenkiančios nutrijos ir ondatros.

Vietinėms žemyno ekosistemoms ne mažesnę žalą daro ir invaziniai augalai. Prancūzijos kraštovaizdį jau spėjo pakeisti Japoninis pelėvirkštis. Sosnovskio barštis išplito Baltijos šalyse, o Vakarų ir Šiaurės Europoje, Čekijoje, Lenkijoje išvešėjo Mantegacio barštis.

 

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt

Copyright © 2024 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.