Populiarūs

Lietuvos gamtos fondas ragina nepardavinėti invazinių augalų sėklų

Praėjusių metų pavasarį Lietuvos gamtos fondas atkreipė dėmesį į prieštaringą situaciją: tuo pat metu, kai invazinių rūšių pažabojimui skiriamos didžiulės lėšos ir pastangos, šių augalų sėklų galima įsigyti parduotuvėse. Fondas primena, kad tai yra nusikaltimas gamtai ir ragina sėklų pardavėjus jau dabar užtikrinti, kad pavasarį ant jų tikrų ir virtualių prekystalių neatsiras invazinių augalų sėklų. O pirkėjai prašomi savo darželius puoštis vietinėms ekosistemoms grėsmės nekeliančiais augalais. Invazinių rūšių plitimas – viena didžiausių grėsmių gamtinei įvairovei visame pasaulyje.

Susirūpinimą sukėlė tai, kad augalų sėklomis prekiaujančios parduotuvės siūlė įsigyti gausialapio lubino – vieno agresyviausiai Lietuvoje plintančio invazinio augalo sėklų. Invazine pripažinta viena iš keturių Lietuvoje aptinkamų lubinų rūšių – Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus). Vietovėse, kuriose įsiveisia gausialapiai lubinai, buvusios augalų bendrijos sunyksta, jų vietą užima azotamėgių augalų (daugiausia dilgėlių ir kiečių) sąžalynai. Ypač pavojingas pievų ir smėlynų buveinių biologinei įvairovei.

Nepaisant šio invazinio augalo keliamų grėsmių ir didžiulių gamtosaugininkų pastangų kovai su jo plitimu, Lietuvoje vis dar galima įsigyti šio augalo sėklų. Gausialapis lubinas, kaip dekoratyvinis ir žemės ūkio tikslais auginamas augalas puikuojasi daugelio sėklomis prekiaujančių prekybos tinklų lentynose, informaciniuose bukletuose ir interneto parduotuvėse. Invazinių rūšių kontrolę ir naikinimą Lietuvoje nustato Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašas, kuriuo numatoma, kad „gyvybingų invazinių rūšių įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų platinimas yra draudžiamas“.

„Susiklostė prieštaringa situacija, kai valstybė kartu su gamtosaugininkų bendruomene deda milžiniškas pastangas, kad sustabdytų gausialapio lubino plitimą, o tuo metu prekybos tinklai parduodami sėklas prisideda prie invazinės rūšies platinimo. Neįsivaizduoju, kad koks prekybos cenras prekiautų sosnovskio barščio sėklomis. Nors abu augalai vienodai žalingi“, – tuomet sakė Danas Augutis, Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas.

Tuomet atlikęs tyrimą rinkoje Lietuvos gamtos fondas išsiaiškino, kad gausialapio lubino sėklomis prekiauja 9 pardavėjai. Pirkėjams taip pat buvo siūloma įsigyti šių invazinių augalų sėklų: Baltažiedė robinija, Raukšlėtalapis erškėtis, Muilinė guboja (pavojinga pajūrio regione), Šluotinis sausakrūmis, Kanadinė rykštenė.

Prieš prasidedant prekybos sėklomis sezonui Lietuvos gamtos fondas ėmėsi informuoti prekybos tinklų atstovus apie jų platinamų invazinių augalų sėklų grėsmę gamtai. „Viliamės, kad daugelis prekybininkų pasielgs atsakingai ir liausis prekiavę šių augalų sėklomis. Na, o apie tuos, kurie net sužinoję apie parduodamų sėklų kaliamas grėsmes nesiliaus jomis prekiavę, per patį sėjos įkarštį – įpusėjus balandžiui informuosime visuomenę ir atsakingas institucijas“, – sako D. Augutis.

Invazinės rūšys kenkia ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai, žemės ūkiui, kitoms ekonomikos šakoms. Šiuo metu Europoje yra įvertinta tik 10 proc. invazinių rūšių daromos žalos, tačiau ir šie nuostoliai skaičiuojami 12 milijardų eurų. Europoje aptinkama apie 11 000 svetimžemių rūšių ir šis skaičius didėja neįtikėtinai sparčiai. Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 550 svetimžemių augalų rūšių, iš jų apie 19 rūšių yra invazinės ir dar apie 60 – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų. Daugiau apie invazinių augalų keliamas grėsmes skaitykite ČIA.

Informacijos šaltinis: www.bernardinai.lt