Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Ekologiniai pavojai Daržus niokojantys šliužai: kaip duoti atkirtį

Populiarūs

Daržus niokojantys šliužai: kaip duoti atkirtį

Šliužas, kaip ir sraigė, yra pilvakojis moliuskas tad iš esmės visi šie patarimai tinka ir sraigėms. Vis dėlto, sraigės nėra tokie kenksmingi daržo gyventojai kaip kai kurių rūšių šliužai. Daugiausia bėdos pridaro tam tikros dirvašliužių (Deroceras) ir arionų (Arion) rūšys. Jei šliužų viename plote susikaupia didelis kiekis, jie gali sunaikinti nemažus augalų plotus. Todėl svarbu bent jau kontroliuoti jų kiekį savo sode.

Daržus niokojantys šliužai: kaip duoti atkirtį

Šliužus gali būti sunku pamatyti dėl jų būdo – dieną jie slapstosi pavėsyje po įvairiais daiktais, o maitintis jie išlenda naktį esant didesniam oro ir žemės drėgnumui. Tad kartais netgi sunku suprasti, ar jūsų sode yra šliužų, ar jų nėra. Jei yra bent vienas kitas, galite būti tikri, kad jų atsiras ir kur kas daugiau, kadangi šliužai, esant palankioms sąlygoms yra neįtikėtinai vislūs. Kad jų sode yra, jums gali išduoti keletas požymių. Visų pirma šliužams būdingas gleivėtas pėdsakas, paliekamas ant augalų. Tačiau apie juos nekalbėtumėme, jei jie po savęs paliktų tik pėdsaką. Didžiausia šliužų nuodėmė – lapuose išgraužtos netaisyklingos formos skylės, dėl kurių menksta derlius, nugraužiami jauni daigai.

Tad ką gi daryti? Kadangi šliužai yra gana sena bėda, daržininkai išbandė gausybę jų naikinimo būdų. Vieni naudoja komercines chemines priemones, kiti labiau kliaujasi natūraliais metodais.

Jeigu jums nėra didelio skirtumo arba šliužai šliužų problema tapo dideliu galvos skausmu, galite išmėginti specialias granules, kurių veiklioji medžiaga yra šiems gyviams toksiškas geležies fosfatas. Granules paskleidžiame tarp augalų, šliužai jomis susidomi ir pradeda ėsti, tuomet apsinuodija ir nugaišta. Labai svarbu laikytis instrukcijų, nes išbarstomo preparato kiekis ir dažnumas per sezoną yra riboti. Natūralios priemonės.

Prevencija

Įrenkite užtvarus. Jie apsaugos pačius jautriausius augalus. Užtvarai gali būti pagaminti iš įvairiausių medžiagų, tačiau gana dažnai naudojami vario skardos užtvarai. Jų aukštis turėtų būti bent 10 cm, tačiau reikia nepamiršti įkasti jų į žemę, kad šliužai neprasiskverbtų pro apačią. Varis naudojamas dėl paprastos, tačiau gal kiek netikėtos priežasties - teigiama, kad šliužų gleivės reaguoja su variu ir ši reakcija iššaukia nervų sistemos sutrikimus. Auginantiems daržoves pakeltose dėžėse, tačiau vistiek kenčiantiems nuo šliužų, patariama jas apjuosti vario folija.

Kaip užtvara veikia ir universalusis vermikulitas. Jo nesunkiai galima rasti didesniame statybinių medžiagų centre.

Kitas veiksmingos užtvaro pavyzdys - sausi pelenai. Tiesa, tokį būdą naudoti geriausia esant sausiems orams, nes stipresnis lietus, be abejo, nuplaus jūsų pelenus ir apsaugos nebeliks.

Jei norite ne atbaidyti, o vis tik išnaikinti šliužus, tačiau nenorite naudoti chemijos darbas bus sunkus. Vis dėlto tai padaryti įmanoma.

Naikinimas

Šliužus galima paprasčiausiai surinkti. Žinoma, šliužai yra glitūs padarai ir toks užsiėmimas tikrai netaps jūsų hobiu, tačiau tai veikia. Be to, jeigu niekaip neišeina liestis prie jų plikomis rankomis, naudokite gumines ar sodininko pirštines. Šliužus rinkti reikėtų tada, kai jie išlenda maitintis, t. y. naktį. Pradėjus šį užsiėmimą geriausia išeiti šliužauti kasnakt. Pastebėjus, kad šliužų surenkate mažai, galite retinti savo naktinius sodo vizitus.

Geriausia, jei žinote šliužų slėptuves. Tai gali būti akmenys, vazonai, šakos, lentos ir panašios vietos. Žinoma, geriausias pasirinkimas būtų apskritai pašalinti tokius objektus, kad šliužai turėtų kuo mažiau vietų slėptis. Kuo mažiau tokių slėptuvių, tuo didesnė tikimybė, kad šliužai koncentruosis vienoje vietoje. O jums to ir reikia. Tačiau susiruošus šliužauti, galite pasielgti priešingai – vakarop gausiai šalia jų prilieti vandens, o naktį ateiti į šias vietas jau su tuščiu kibiru, į kurį mesite šio naktinio sambūrio dalyvius.

Šliužauti gali padėti ir laukiniai gyvūnai. Ypač juos mėgsta ežiai. Kaip juos prisikviesti į savo sklypą išlieka neaišku, tačiau jei ežių šeimyna įsikūrė šalia, nevykite jų, kadangi jie efektyviai naikins šliužus.

Jei nenorite naktimis tykoti naujų šliužų, galite įsigyti ar pasigaminti jų gaudykles. Sodo reikmenų parduotuvėse galite rasti specialios konstrukcijos gaudyklių su kvapiuoju jauku. Tačiau greičiausiai ieškote priemonių kurias galėtumėte pasigaminti patys?

Jos yra elementarios – tai vietos, į kurias per naktį gali rinktis šliužai, kad juos vėliau būtų galima patogiai susemti ir sunaikinti (apversti vazonai, šiek tiek pakelta lenta ir pan.). Iš esmės tokiu atveju patys kuriame šliužams slėptuves, tačiau tikrai ne iš draugiškumo.

Šliužus gali suvilioti ir kvapas. Nupjaukite plastikinį butelį ir įkaskite jį į žemę tiek, kad jo kraštai būtų lygūs dirvožemio paviršiui. Tuomet jį reikėtų užpildyti skysčius, kuris sparčiai fermentuotųsi. Tam galite naudoti mielių, cukraus ir vandens tirpalą, jei negaila, net ir alų. Pripilkite maždaug iki pusės ar daugiau, tačiau svarbu ne iki viršaus, kitaip bus maža naudos. Uždenkite indą bent dalinai, nes taip skystis lėčiau išgaruos. Reguliariai patikrinkite spąstus ir išrinkite įkritusius šliužus. Beje, toks mišinys gali patikti ir kitam daržo kenkėjui - kurkliams,tiesa, šie kiek didesni, todėl skysčio lygis turėtų būti dar mažesnis. Tiesa, tokią gaudyklę reikia nuolat pildyti, be to, ji pritrauks tik tuos šliužus, kurie yra nedideliu atstumu nuo gaudyklės.

Ką daryti su surinktais šliužais. Šliužus galite paprasčiausiai sudėti į kibirą su muiluotu vandeniu, jie ilgainiui nugaiš.

 

Informacijos šaltinis: www.daraupats.lt

Copyright © 2022 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.