Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Ekologiniai pavojai Lietuvoje pastebėti pavojingai ėdrūs svetimšaliai

Populiarūs

Lietuvoje pastebėti pavojingai ėdrūs svetimšaliai

Juodagalvis sliuzas

Audriaus Šaulio (Šiaulių universitetas) nuotr. / Juodagalvis šliužas

Svetimos mūsų šaliai rūšys šliaužia vis toliau už savo natūralaus paplitimo ribų. Dažniausiai svetimžemiai organizmai atkeliauja kartu su žemės ūkio augalais ar jų auginimui skirtu substratu. Lietuvos ir Latvijos mokslininkai sunerimę dėl kelių rūšių moliuskų, kurie sparčiai plinta mūsų ir kaimyninės šalies teritorijoje, kramsnodami viską, ką randa savo kelyje. Kai kurie Latvijos ūkininkai neapsikentę šių, rodos, nepavojingų ir gležnų padarų, net parduoda šliužų užgrobtas savo žemes ir keliasi į ūkininkavimui tinkamesnes teritorijas.

Dauguma svetimžemių organizmų yra sąlyginai nekenksmingi, tik dalis jų gali daryti neigiamą poveikį aplinkai.

Tačiau kai nevietinės rūšys gausiai išplinta, jos ima stelbti vietos biologinę įvairovę, kenkti ekonomikai ir visuomenės sveikatai. Kartu su naujomis augalų rūšimis atkeliauja svetimžemiai gyvūnai: įvairūs parazitai, vabzdžiai ir moliuskai.

Jie plinta ne tik sausumos keliais - gali atkeliauti ir su tekančiu vandeniu. Latvijos ir Lietuvos pasienio regione sąlygos invaziniams augalams ir gyvūnams plisti padidėja dėl Lielupės ir Dauguvos upių baseinų, į kuriuos įteka gamtiniai vandenys iš Lietuvos. Įvertinę situaciją, Lietuvos ir Latvijos mokslininkai nusprendė vieningai pasipriešinti nekviestiems „svetimšaliams“.

Tyrėjų nuomone – kova su nevietiniais organizmais gali būti neveiksminga, jei kaimyninės šalys nebendradarbiaus tarpusavyje. Žinant kaimyninės šalies invazinių organizmų rūšis, jų pasiskirstymą teritorijoje, lengviau ir pigiau užkirsti kelią svetimžemiams organizmams plisti mūsų miškuose ir laukuose.

Dėl menko moliusko ūkininkai palieka savo žemes

Daugpilio Universiteto, Biologijos sistematikos instituto moliuskų ekspertė dr. Digna Pilate atkreipė Lietuvos atstovų dėmesį į tris svetimžemių moliuskų rūšis, kurių populiacijos Latvijoje ėmė kelti itin didelę grėsmę vietos ekosistemoms. Dignos Pilates nuomone, šios rūšys į šalį galėjo atkeliauti su atvežtinių augalų substratu, kuriame buvo kenkėjų: suaugusių individų, jų lėliukių, kiaušinėlių, lervų ir pan.

Tai sodų ir daržų augalus naikinančios bekriauklės sraigės – iberinis smalžys (Arion lusitanicus), didysis šliužas (Krynickillus melanocephalus) ir juodagalvis šliužas (Limax maximus). Tyrėjos D. Pilates teigimu, prieš keletą metų šios moliuskų rūšys buvo aptinkamos tik keliose vietose, o šiandien jų randama visoje Latvijoje. Ypač pavojinga, kai vietiniai ir invaziniai moliuskai kryžminasi tarpusavyje. Jų palikuonys lengviau išgyvena šaltas žiemas ir geriau prisitaiko prie vietos sąlygų.

Iberinis smalzysIberinis smalžys. Audriaus Šaulio (Šiaulių universitetas) nuotr. © Audriaus Šaulio (Šiaulių universitetas) nuotr.

Latvijoje, Daugpilio universiteto duomenimis, iberiniai smalžiai pirmą kartą aptikti 2008 -aisiais metais Jelgavoje ir Pastendėje. Moliuskai minta įvairiais augalais, negyvomis jų dalimis.

Iberiniai smalžiai labai kenkia beveik visų rūšių daržovėms. Vidurio Europoje šie šliužai yra vieni iš pavojingiausių žemės ūkio kultūrų kenkėjų. Buvo atvejų, kai iberinių smalžių gausa privertė ūkininkus palikti savo žemes. Moliusko ilgis yra nuo 7 iki 14 centimetrų. Jie paprastai yra pilkšvai žalios spalvos, bet pasitaiko rudų, oranžinių ar visiškai pilkų individų.

Juodagalvis sliuzas 01

Juodagalvis šliužas. Audriaus Šaulio (Šiaulių universitetas) nuotr.

Juodagalviai šliužai savaime paplitę Kaukaze, Krymo pusiasalyje, Turkijoje. Latvijoje ši rūšis pirmą kartą keliose vietose aptikta dvidešimtojo amžiaus pabaigoje. Išsitiesęs šliužas yra nuo trijų su puse iki penkių centimetrų ilgio. Juodagalviai šliužai paprastai yra pilkšvai balti, pilki arba pilkai mėlyni. Mantija ir nugara tamsesni už kitas kūno dalis. Gyvena kolonijomis. Viename kvadratiniame metre buvo rasta net 100 vienetų šios rūšies moliuskų. Juodagalviai šliužai yra pavojingi žemės ūkio kenkėjai, galintys sunaikinti iki pusės daržovių derliaus.

Tekstą parengė Informacinių technologijų ir audiovizualizacijos specialistas Audrius Šaulys, Šiaulių universitetas

 

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt

 
Copyright © 2022 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.