Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel

Populiarūs

Atsigręžkime į pušį

Tikrų tikriausia žmogaus pagalbininkė

Daiva Červokienė, žurnalas “Miškai”

Gamta padėti žmogui nusiteikusi visais metų laikais. Žiemą, kai kone visa, kas žalia, nunyko ar pasislėpė po sniegu, pušis teikia šviežių vitaminų ir stiprybės. „Žolinčių akademijos“ ir „Šermukšnėlės“ sveikatos mokyklos vadovė Danutė Kunčienė, kasdien ir žiemą išsiruošianti pasivaikščioti po Panemunės pušyną, kuriame, beje, ir gyvena, šaltuoju sezonu bent kelias savaites stiprinasi pušų spyglių arbata ir sako, kad pušis gali duoti ir šviežių vitaminų, ir gydyti.

Kodėl sakoma, kad pušis metus pradeda?

Natūralu, kad žiemą visus metus žaliuojantys medžiai tarsi išryškėja, labiau į akis krenta. D. Kunčienė priminė ir garsiosios liaudies medicinos žinovės Eugenijos Šimkūnaitės mintis, kodėl pušis metus pradeda. „Kad ir nelengva pušies dalia – ją kerta, skaldo, degina, bet ji vis gera, šilta, šviesi. Pušis visas mįsles sumena, pušis žiemos darbus nudirba, pušis ir dainas išdainuoja, ir pasakas seka. Dirbama pušis kilni ir protinga, o gyva – dosni: pušynuose geriausi uogienojai, pušynuose geriausi grybai“, – teigė jau mirusi žymioji mūsų tautietė.

Kai mūsų protėviams pritrūkdavo maisto, padėdavo pušelės. Maistui tiko ūgliai, brazdas, dar nesukietėję spygliai, turį labai daug vitamino C, cukrinių medžiagų ir kur kas mažiau dervų negu žaliuojantys pumpurai.

Dar labai neseniai, prieš pusšimtį metų, sakyta, kad pavasarį reikia nors kelis pušų ūglius ir spyglius suvalgyti, jei norim būti sveiki, o brazdo – kad nevargintų pavasarinis nuovargis ir dusulys.

Pušis labai naudinga žmogui: stiprina jo plaučius, gyvybines galias, gydo energijos stoką ir apatiją, grąžina į sielą šviesą ir gyvenimo džiaugsmą, išsklaido liūdesį. Šis amžinai žalias medis itin naudingas apatiškiems žmonėms. Tik alergiškiems pušims žydint geriau pušyne nevaikščioti, ir labai ugningiems prie jos glaustis nereikėtų – ji tokia pat esanti.

Vitamininis pušies spyglių gėrimas

1–2 desertinius šaukštelius sumaltų ar smulkiai sukarpytų žiemą rinktų pušies spyglių užplikyti 250 g vandens ir 10 min. virti ant mažos ugnies, kad nekunkuliuotų. Palikti 4–6 valandoms pritraukti. Tada nukošti ir gerti 3 kartus per dieną.

Šį gėrimą galima ruošti ir termose. 5 desertinius šaukštelius smulkiai susmulkintų pušies spyglių užplikyti 500 g vandens (galima įdėti kelis gabalėlius rudojo cukraus, griežinėlį citrinos), palikti kelias valandas ar pusę paros pritraukti. Gerti po 50–100 g kelis kartus per dieną.

Arba stiklinę maltų žiemos spyglių užpilti 700 g šalto vandens, įpilti šaukštelį citrinos sulčių, palaikyti 3 dienas tamsioje vietoje. Po to perkošti, gerti po 100 gramų 3 kartus per dieną.
Šis pušies spyglių gėrimas turtingas C vitamino, chlorofilo, padeda į anemiją linkusiems žmonėms, skatina skysčių išsiskyrimą, valo organizmą. Ypač tinka žmonėms, gavusiems radiacijos.

Pumpurų arbata nuo kosulio

Pušies pumpurų vasario, kovo ir balandžio mėnesio pradžioje verta prisirinkti įsisenėjusiam kosuliui gydyti. Šaukštą pušies pumpurų užpilti 200 g vandens, 30 min. kaitinti ant mažos ugnies. Tada nukošti, arbatą gerti po 10 g, po arbatinį šaukštelį 2–3 kartus per dieną po valgio.

Vonelės ir kompresai sąnariams

Jei skauda sąnarius, dedami pušų spyglių kompresai, aplikacijos, trinama jų ištrauka, daromos vonelės. Čia didelio gudrumo nereikia: kubiliuke užpylei spyglius verdančiu vandeniu, kiek palaukei ir merk kojas ir rankas, laikyk iki pusvalandžio. Jei gelia petį, klubą ar sprandą, šių kūno dalių neįkiši – tada reikia susmulkintus, į 3–4 dalis sukarpytus spyglius suberti į audinio maišelį, jį gerokai pakaitinti ir glausti prie skaudančios vietos. Maišelį su spygliais uždengus kailiuku ar polietilenu tokį kompresą galima laikyti ilgiau.

Dar geriau kompresą daryti taip: ant kailio gabalėlio užtepus taukų, prikarpyti spyglių ir dėti prie skaudamos vietos, laikyti porą valandų ar ilgiau. Tik prieš tai reikėtų pasitikrinti, ar žmogus nėra jautrus pušies spygliams.

Raminamoji vonia

3 stiklines maltų spyglių užpilti litru vandens, virti 5 minutes ir pilti į vonią. Ji veikia raminamai. Gydo nušalimus, sąnarių ligas, reumatą.

Sugautas pušies kvapas

Spyglius smulkiai sukarpyti, suberti į maišiuką ir pakabinti vonioje, kad skleistų gerą kvapą, gaivintų patalpos orą. Dar geresnis ir patvaresnis kvapo gaiviklis daromas taip: pavasarį surinktus pušies kankorėžius sutarkuoti ir masę sudėti į gerai užsukamą indelį, kad neišgaruotų kvapas. Norint atgaivinti patalpos orą, reikia atsukti buteliuką ir kvapas pasklis.

Toks pušies kvapas naudotas ir dusuliui gydyti. Žmonės turėdavo ne vaistų pypkes, o sutarkuotų pušies kankorėžių mažuose buteliukuose. Pradėję dusti jį atsisukdavo ir kvėpuodavo pušų aromatu. Beje, šis būdas netinka alergiškiems žmonėms.

 

Informacijos šaltinis: www.gmu.lt

Copyright © 2022 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.