Suosto ąžuolas

Suosto ąžuolas

↑ Vaizdo medžiagos peržiūrai spauskite aukščiau esančią nuotrauką ↑

 

Sodybos ąžuolas konkursui siūlomas kaip gyvas tradicinio žmogaus ir miško ryšio Lietuvoje simbolis. Šis medis daugelį metų augo šalia žmonių gyvenimo – matė kelias kartas, šeimos darbus, šventes ir kasdienybę, o dabar tapo ir mūsų ūkio ženklu. Ąžuolas nuo seno lietuvių kultūroje laikomas stiprybės, ilgaamžiškumo ir pagarbos gamtai ženklu, todėl jis yra ne tik gamtos, bet ir kultūrinės atminties dalis.

MIstoriniai faktai: sodybą, kurioje puoselėjame savo ūkį yra įsiterpusi tarp Suosto kaimo bendruomenės namų, o iš kitos pusės bažnyčios. 1806 m. Suostą (kuris kaip ir buvo Sebentiškio dvaro sudėtinė dalis) iš Dominyko Radvilos (1786–1813) nupirko kunigai Juozapas Šarkevičius ir jo brolis. Tik nupirkus žemes jis pastatė bažnyčią (apie 1806 m.).

„Kiti kaimo gyventojai teigia, kad šalia ąžuolų galėjo būti ir Radvilų rezidencija ar pastatas priklausantis jiems ir bažnyčiai“.

Taip pat iš įdomių faktų ką kaimo žmonės mini, kad vienas ąžuolas yra gavęs kulką antrojo pasaulinio karo metu.

Ten kur auga ąžuolai - radome ir stadiono likučius. Įdomu tai, kad ąžuolai ir tarp jų įsiterpęs vienas berželis auga kreiva linija per visą sklypą (galbūt žymėjo kelią iki dvaro).

BALSUOTI