Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Ekologiniai pavojai Užuot turtinę, kaštonai kraštovaizdį niokoja

Populiarūs

Užuot turtinę, kaštonai kraštovaizdį niokoja

Medžiai be ankstyvo rudens nepradeda mesti lapų, bet kaštonai nurudavę stovi dar vasaros viduryje. Šiuos medžius jau dešimtmetį apnikusi liga, kuri kraštovaizdžiui suteikia nenatūralių rudens paletės spalvų. Ji taip pat grasina visai išnaikinti šiuos medžius. Ar tai būtų didelė netektis?

http://gs.delfi.lt/images/pix/mieste-augantys-kastonai-65320556.jpg

Invazinis kenkėjas kaštoninė keršoji kandelė yra atsakinga už kaštonų ligas. Tai labai maži, vos kelių milimetrų ir plika akimi beveik nematomi drugeliai. Jų vikšrai pažeidžia lapus, o lėliukės lapuose graužia takus ir taip juos sunaikina. Pirmą kartą keršosios kandelės Lietuvoje pastebėtos 2002 metais ir iš Klaipėdos per kelis metus išplito po visą Lietuvos teritoriją.

Miškininkas Darius Šapokas paaiškino kaip keršosios kandelės, dar vadinamos keršakandėmis, žudo šiuos medžius.

„Šis procesas stabdo medžio augimą. Keršakandės pažeidžia lapus, trukdo fotosintezei, todėl medis neapsirūpina maisto medžiagomis ir po truputį silpsta“, — pasakojo miškininkas.

Nusilpęs medis nemiršta iš bado. Medžiai nespėja pasiruošti žiemai, todėl juos pažeidžia šalčiai, augalai nusilpsta ir nebegali atsiginti nuo kitų ligų. Jį paprasčiausiai apninka kenkėjai.

Pats kaštonas nėra natūralus mūsų platumų augalas. Jis prieš kelis šimtus metų buvo atvežtas į dvarų parkus ir sodus kaip dekoratyvinis medis. Invazinių ar indoktrinuotų rūšių Lietuvoje niekas negaili, bet miškininkas D. Šapokas nėra linkęs palikti kaštonų likimo valiai.

„Kaštonas, jeigu augtų miške, būtų laikomas invazine rūšimi ir reiktų jį kirsti. Mums draudžiama sodinti juos. Mieste kitaip, patys matote, kad nėra labai gražu, kai dar liepą medžiai stovi nurudavusiais lapais. Tai dekoratyviniai miesto medžiai, ne miško, ir jie turėtų būti gražūs pirmoje eilėje“, — kalbėjo D. Šapokas.

Anot miškininko, veiksmingiausias būdas kovoti su šiais kenkėjais yra kartu ir paprasčiausias — lapų naikinimas.

„Gamtai palikti susitvarkyti pačiai nėra pats geriausias variantas šiuo atveju. Realus būdas būtų naikinti lapus. Juose žiemas praleidžia tos keršakandės. Bet tai labai brangu. Pigiau būtų juos naikinti chemikalais, bet mieste niekas neleis to imtis. Gal reikėtų priimti kokį sprendimą juos purkšti tik naktimis, kad mažiau kenktų. Nežinau“, — pasakojo D. miškininkas.

Prieš kelerius metus aidėjo liūdnos prognozes, kad kelerių metų bėgyje kaštonai Lietuvoje išnyks visai. Tačiau Klaipėdoje, kur pirmiausia ir buvo atrastos keršakandės, natūraliai šie kenkėjai kuriam laikui pasitraukė arba jų sumažėjo iki minimumo, kaštonai ten beveik neruduoja.

Vilniuje taip pat bus imamasi priemonių gelbėti kaštonus, kol šie galutinai neišnyko. Skaičiuojama, kad sostinėje yra apie 10 tūkst. kaštonų. Jų gausu Lazdynų, Karoliniškių ir Viršuliškių seniūnijose, daugiausia auga Savanorių prospekte, Goštauto gatvėje.

Įmonės, prižiūrinčios miesto teritorijas, kuriose auga kaštonai, įpareigotos surinkti lapus ir pristatyti  juos į Vilniaus nuotekų valyklos teritoriją, kur bus gaminamas kompostas.

Dumblo kompostavimo technologinio proceso metu pasiekiama temperatūra apie 70–72°C karščio, kurios užtenka, kad kaštoninės keršakandės lerva žūtų.

 

Informacijos šaltinis: www.delfi.lt

Copyright © 2022 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.