Atliktas retųjų šikšnosparnių - kūdrinių pelėausių (Myotis dasycneme) - monitoringas Aukštųjų Panerių tunelyje

Myotis dasycneme Boie, 1825

Aukštųjų Panerių tunelio žiemavietė LR Aplinkos ministro įsakymu paskelbta buveinių apsaugai svarbia teritorija (BAST) šikšnosparnio kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme Boie) apsaugai. Kūdrinio pelėausio monitoringas žiemavietėje vykdomas 2 kartus per metus, gruodžio ir vasario mėnesiais. Monitoringo metu stengiamasi kuo mažiau trikdyti žvėrelius, apšviečiant žibintuvėliu tik trumpam nustatant rūšį.

Prie žvėrelių priartėjama ne arčiau kaip 2 m. Skaičiuojamos visos nustatytos žiemavietėje šikšnosparnių rūšys. Neatpažintų rūšių skaičius įrašomas į atskirą grafą. Taip pat, įvertinamas bendras aptiktų individų skaičius. Vertinama žiemavietės būklė, žvėrelių trikdymas, vietos savybių išsaugojimas ir pasikeitimai.

Monitoringas vykdytas 2010 m. vasario mėn. bei 2010 m. gruodžio mėn. Ilgas laikotarpis tarp I ir II apskaitų, leidžia palyginti duomenis gautus 2 sezonų sandūroje. II apskaitos metu gauti duomenys rodo kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme Boie) didesnę gausą 378 ind., lyginant su I apskaitos duomenimis 90 ind. Taip pat, užfiksuota vandeninio pelėausio (Myotis daubentoni Kuhl) didesnė gausa II apskaitos metu 668 ind. Neries regioninio parko direkcijos vykdytų apskaitų metu pastebėta, kad žiemavietėje per pastaruosius 2-3 m. minėtų 2 rūšių skaitlingumas didėja (žr. diagramą).

Paskutinės apskaitos metu fiksuotas didžiausias bendras šikšnosparnių individų kiekis per visas Neries regioninio parko direkcijos vykdytas apskaitas - 1060 ind. (žr. diagramą). Darytina prielaida, kad bendras šikšnosparnių skaičius Panerių tunelyje didėja per pastaruosius 2-3 metus. Tai galėtų būti susiję su šikšnosparnių tipiškų žiemaviečių kiekio aplinkinėse teritorijose mažėjimu (pagal dr. K. Baranausko komentarus). Remontuojami renovuojami seni pastatai\statiniai užsandarinant šikšnosparniams tinkamas slėptuves skatina šikšnosparnius susitelkti „prieinamose” žiemavietėse.

Vykdant apskaitas pastebėtas tendencingas rūšių pasiskirstymas žiemavietėje. Aukštųjų Panerių tunelyje gausiausios 2 rūšys - vandeninis pelėausis (Myotis daubentoni Kuhl) bei kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme Boie). Šios rūšys tunelio ilgyje pasiskirsto nevienodai. Gausesnė rūšis, vandeninis pelėausis, dažniau sutinkama tunelio pradžioje (po užtvaro), kūdrinių pelėausių daugiau aptikta tunelio vidurinėje dalyje bei arčiau pabaigos. Tunelio pradžioje (prieš užtvarą) šikšnosparnių nepastebėta. Tai galėtų būti paaiškinama mikroklimatinių sąlygų tinkamumu skirtingoms rūšims. Tunelio vidurinėje dalyje aukštesnė, stabilesnė temperatūra, didesnė drėgmė labiau pasirenkama kūdrinio pelėausio. Tunelio pradžioje priešingai, šioje vietoje daugiausiai sutinkama rūšis vandeninis pelėausis.

Aukštųjų Panerių tunelis yra vertinga šikšnosparnių rūšių žiemavietė, žvėrelių skaičius tunelyje didėja. Atsižvelgiant į žiemavietės didelį tinkamumą bei šikšnosparnių gausėjimo tendencijas, rekomenduotina sustiprinti buveinės apsaugą. Įrengti papildomą užtvarą ar perdaryti esamą, tokiu būdu, kad užtvaras apsaugotų žiemavietę nuo pašalinių asmenų bei plėšrūnų patekimo. Rekomenduotina parengti bei įgyvendinti Aukštųjų Panerių tunelio tvarkymo planą.

Informacijos šaltinis: www.neriesparkas.lt

Medžių būklės vertintojas. Medžių būklės vertintojų mokymo standartų kūrimo Vidurio ir Rytų Europoje partnerystės projektas 2019-1-PL01-KA202-065670

Medžiai, gamta ir ekologija vaidina vis svarbesnį vaidmenį klimato kaitos aplinkoje. Gerai išlavinta medžių būklės diagnostika (medžių būklės diagnostikas / medžių būklės vertintojas) reiškia mažiau nelaimingų atsitikimų medžiuose, sveikesnius parkus, tvaresnę miestų plėtrą. Projektu siekiama gerinti medžių būklės vertinime dalyvaujančių asmenų profesinio mokymo kokybę ir didinti veiklos efektyvumą bei efektyvumą, parengiant išsamią mokymo programą ir mokymo medžiagą bei mokymo standartus ir įgytų žinių bei įgūdžių vertinimą. Trijų šalių partnerių (Lenkijos, Latvijos, Vengrijos) ekspertų komandos sukurtas medžių vertintojų mokymo standartų rinkinys, medžiaga instruktoriams, pagrindinio ir aukštesniojo lygio savęs vertinimo vadovai ir įrankiai, bus unikalus pasiūlymas arboristams Europoje.

Plačiau apie projektą Europos arboristikos tarybos 2021 metų informaciniame biuletenyje 17 puslapyje anglų kalba.

 PLAČIAU projekto svetainėje

Žalioji Lietuva - Arboristai rūpinasi medžių sveikata

Nemažai žinome apie medžių teikiamą naudą žmogaus sveikatai: medžiai mūsų aplinkoje valo orą, absorbuoja CO2, gamina deguonį, mažina įtampą, gerina nuotaiką, atpalaiduoja. Netgi sakoma, kad medžiai gydo depresiją, slopina pyktį, agresiją, žodžiu – skatina žmogų jaustis laimingesniam. Visgi nedaug teišmanome apie medžių sveikatą.

Skaityti daugiau...

Grynas.lt - Atskleistas metodas, padedantis išsaugoti miestų medžius

Miestų medžiai džiūsta ne tik todėl, kad prisodinome netinkamų rūšių, bet ir todėl, kad patys sudarome sąlygas kenkėjams apsigyventi medžiuose, sako dendrologė, A. Stulginskio universiteto Miškų fakulteto docentė Lina Straigytė.

Skaityti daugiau...

LRT.lt - Specialistai: norėdami padėti miesto medžiams, turėtume rečiau pjauti vejas

Miestų medžiai džiūsta ne tik todėl, kad prisodinome netinkamų rūšių, bet ir todėl, kad patys sudarome sąlygas kenkėjams apsigyventi medžiuose, sako dendrologė, A. Stulginskio universiteto Miškų fakulteto docentė Lina Straigytė.

Skaityti daugiau...