Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Naujienos ir informacija "Baltijos vilkas" nepritaria siūlymams, kad vilkų padarytą žalą atlygintų medžiotojai

Naujienos ir informacija

"Baltijos vilkas" nepritaria siūlymams, kad vilkų padarytą žalą atlygintų medžiotojai

Prievolė kompensuoti ūkininkams nuostolius už vilkų padarytą žalą paskatins medžiotojus išnaikinti visus vilkus savo medžioklės plotuose, - teigiama Gamtos apsaugos asociacijos "Baltijos vilkas" laiške, išsiųstame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams.

canis lupus vilkas 2Valdo Augustino nuotrauka

Šiuo metu Seime svarstomas Broniaus Bradausko pateiktas Medžioklės įstatymo projektas Nr. XP-3116 (2). Jame siūloma įtvirtinti nuostatą, kad medžioklės plotų naudotojas privalės atlyginti vilkų daromą žąlą ūkinės paskirties gyvūnams.

Nevyriausybinės vilkų apsaugos organizacijos „Baltijos vilkas“ nuomone, toks privalomas žalos išieškojimo iš medžioklės plotų naudotojų mechanizmo įtvirtinimas įstatyme gali sąlygoti šios plėšrūnų rūšies sąmoningą naikinimą. Kadangi medžioklės plotų naudotojas gali patirti finansinių nuostolių dėl vilkų daromos žalos gyvulių ūkiams kompensavimo, vilkas automatiškai taps nepageidaujama rūšimi medžioklės plotuose. Be to, tai gali paskatinti brakonieriavimo (vilkų nušovimas uždraustu medžioti laiku, vilkiukų naikinimas irštvose, draudžiamų spąstų, kitų nelegalių gaudymo ir numarinimo priemonių panaudojimas) veiklą. Ši pasekmė gali kilti dėl medžioklės plotų naudotojo finansinio suinteresuotumo. Toks medžiotojų „skatinimas“ gali būti prilygintas egzistavusios Sovietų Sąjungos laikais mokėtų premijų už sunaikintus vilkus metodui. Tik šiuo atveju pajamos būtų prarandamos, o ne įgyjamos, kas galėtų tapti neigiamu veiksniu siekiant išlaikyti gyvybingas stambiųjų plėšrūnų populiacijas Lietuvoje. Tai iš esmės prieštarautų Europos Sąjungos politikai vilkų apsaugos atžvilgiu. Europos stambiųjų plėšrūnų iniciatyvos grupė (LCIE) rekomenduoja kompensacijas už vilkų padarytą žalą mokėti nacionaliniu lygmeniu, t.y. iš biudžeto. Iš valstybės biudžeto kompensacijas moka ir kaimyninės šalys. Estijoje vilkų žalą kompensuoja Aplinkos apsaugos agentūra. Lenkijoje anksčiau žalą turėdavo kompensuoti medžiotojų organizacijos, bet ši praktika nepasiteisino ir kompensacijas imta mokėti iš valstybės biudžeto.

Mūsų šalis stodama, į Europos Sąjungą išsiderėjo išimtį dėl vilkų medžioklės. Tačiau, išimtis nepanaikina vilko, kaip Europoje saugomos plėšrūnų rūšies, statuso. Europos šalys, išsireikalavusios analogiškos išimties, yra parengusios ir patvirtinusios vilkų populiacijos valdymo/apsaugos planus. Ši prievolė Europos Sąjungos šalims išplaukia iš ES Buveinių direktyvos nuostatų. Lietuva tokio pobūdžio planų neturi. Todėl, kol nėra populiacijos valdymo/apsaugos plane įtvirtintos vilkų apsaugos strategijos, versti medžiotojus mokėti kompensacijas būtų neprotinga, nes medžiotojai vilkų neaugina ir jie jiems nepriklauso.

Vilkų daromą žalą, skirtingai nei kanopinių žvėrių daromą žalą, daugiausia lemia ne pačių gyvūnų gausumas, o naminių gyvulių nepriežiūra, informacijos arba galimybių trūkumas panaudoti prevencines naminių gyvulių apsaugos priemones. Būtent šiam klausimui ir reikia sutelkti didžiausią dėmesį.

Vadovaudamiesi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis pasiūlėme Seimo nariams pasinaudoti kitų Europos Sąjungos šalių praktika ir apsvarstyti galimybę lėšas kompensacijoms skirti  iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, į kurią suplaukia lėšos už medžioklės plotų nuomą. Lietuvoje yra apie 30-40 tūkst. medžiotojų, kasmet paruošiama 2000 naujų. Todėl praktiškai iš jų pakanka surinkti tik po vieną litą, kad užtektų lėšų kompensacijoms.

Ūkinių gyvulių registro duomenimis plėšrūnai (vilkai ir valkataujantys šunys) kasmet sudrasko iki 100 veršelių, avių ir ožkų. Tai sudaro apie 30-40 tūkst.litų nuostolių arba 1-2 valdininkų metinį atlyginimą. Valstybės mastu tai tikrai nėra didelė žala, juolab yra moksliškai įrodyta, kad vilkų teikiama materialinė nauda miškams yra daug kartų didesnė už jų žalą žemės ūkiui. Be to, šią žalą galima iki 80 proc. sumažinti problematiškuose rajonuose taikant prevencines naminių gyvulių apsaugos priemones.

 

Informacijos šaltinis: www.vilkai.lt

Copyright © 2024 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.