"LIETUVA TURI TIEK DAUG MEDŽIŲ,

KAD GALI SAU LEISTI JUOS NEGLOBOTI!"

Arboristė Inga Gaidelytė

Viešają įstaigą "Lietuvos arboristikos centras" 2010 m. sausio mėnesį įkūrė pamatinį gamtotyros, miškotyros ir kitų gamtos, aplinkos, inžinerijos ir technologijų, žemės ūkio mokslų išsilavinimą turintys asmenys. Visus juos suvienijo bendras siekis globoti ir ginti vieną svarbiausių ir, deja, vieną jautriausių ekosistemų – medžius.
Arboristika, arboristas - Lietuvoje šie pavadinimai beveik nauji, o bendriniuose žodynuose į lietuvių kalbą dažnai verčiami kaip „miškininkystė“, "miškininkas". Tačiau arboristai nėra miškuose dirbantys miškininkai, nėra kopinėjantys medžiais alpinistai, nėra tiesiog medžių genėtojai ar medžių "chirurgai".
Arboristai - tai įvairių gamtos, meno ir inžinerijos mokslų žinovai, ekologai, aktualią šiuolaikinę teorinę ir praktinę parengtį turintys specialistai, siekantys įvairiomis priemonėmis išsaugoti sveikus medžius ir jų augavietes kraštovaizdžio kontekste. Arboristai – tai medžio ekosistemos globos praktikai.
Medžiai – aukščiausi, tvirčiausi ir ilgiausiai gyvenantys organizmai, tuo pačiu gausi ir ypatingai  svarbi gamtinės sistemos (sistemos, kuriai priklausome ir mes - žmonės) dalis. Šios sistemos stabilumu - būtina žmonijos išlikimo sąlyga  - ir rūpinasi arboristai.
„Lietuvos arboristikos centras“ veikia praktinės ir edukacinės arboristikos kryptimis, jungia ir vienija fizinius bei juridinius asmenis, kuriems rūpestis medžiais yra svarbus.

Pagrindinis mūsų šūkis yra "Natura trahit ad sua jura" - "Gamta verčia veikti pagal savo dėsnius". Šį posakį mes suprantame kaip "Bičiulystę su Gamta", kaip "Gyvenimą darnoje su Gamta" arba kaip "Išlikimą Gamtoje".

Informuojame, kad Švietimo mainų paramos fondas savo interneto tinklalapyje adresu www.smpf.lt paskelbė 2012 m. vasario 3 d. Leonardo da Vinci programos mobilumo projektų konkursui pateiktų paraiškų, atitikusių formalius tinkamumo kriterijus, nurodytus 2012 m. mobilumo projekto paraiškos I dalyje, sąrašą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija š.m. vasario mėn. 24 d. rengia seminarą "Kokybiškos aplinkos kūrimas įrengiant ir prižiūrint želdynus urbanizuotose teritorijose", kuriame pranešimus skaitys želdynų planuotojai, kūrėjai, saugotojai, prižiūrėtojai ir visuomenininkai.

Nemuno deltos regioniniame parke pjūklais pasidarbavę medkirčiai turės atlyginti aplinkai padarytą žalą. Ji įvertinta 561 tūkst. 468 litais.

Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos specialistai kasmet vykdo žiemojančių šikšnosparnių apskaitą, tikrina jų buveines, fiksuoja žiemojimo sąlygų kokybę. Stebėsena vykdoma labai atsargiai, kad nepažadintų šių retų gyvūnėlių.

VšĮ "Lietuvos arboristikos centras" kartu su A.Davenio firmos "Alenis" sumedėjusių augalų globos tarrnybos "ArborVita" kviečia sudalyvauti tarptautiniame draugiškų kaimyninių organizacijų - SIA "Labie Koki" ir Latvijos arboristų asociacijos - š.m. kovo 7-8 d.d. Rygoje rengiamame dviejų dienų teoriniame/praktiniame seminare "Medis mieste", skirtame profesionalams arboristams vizualių medžio būklių vertinimo problemoms spręsti.

VšĮ "Lietuvos arboristikos centras" pateikė Mokymosi visą gyvenimo programos Leonardo da Vinci mobilumo projekto "Arboristų darbinė stažuotė Latvijoje" paraišką profesinės stažuotės finansavimui Europos Komisijos lėšoms gauti.

Lietuvoje žinoma 15 meškapėdžių rūšių. jų gniužulai lapiški, stambūs, plokšti, primena meškos pėdą.

Pasaka apie tai, kaip pikta pamotė išvijo podukrą viduržiemį žibuoklių, šią žiemą neatrodo jau tokia baisi. Žydinčią žibutę miške dabar tikrai įmanoma rasti. Kaip ir grybų. Gamtininkai tuo ne itin stebisi, esą viską lemia šilti orai.

Šiemet žiema nesiliauja stebinti netikėtais reiškiniais - sniegu pasidžiaugti dar negalime, o Nemuno pakriaušėse Dzūkijoje gležnus žiedelius pradėjo skleisti mėlynakės žibutės.

Šiemet dėl šiltų orų nemažai paukščių neišskrido į šiltuosius kraštus. Tačiau specialistai neabejoja, kad užėjus šalčiams sparnuočiai paliks mūsų šalį.

Nuoširdžiai sveikiname Jus Šv. Kalėdų ir Naujųjų – 2012 metų proga.

Šiomis dienomis į mišką užsukęs ne vienas Alytaus ir Varėnos rajonų gyventojas vis dar randa voveraičių bei žaliuokių ir jas pakelėje parduoda iš Druskininkų į namus grįžtantiems poilsiautojams.

Gamta Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kaimuose ir vienkiemiuose ryškiausia medžiais. Didžiuojamės, kad mūsų gyvenamos vietos žalios. Pergyvename, jei naujame rajone vėjas baubia tik šviestuvų stulpuose. Liūdime, kad medžiai auga ilgai, paprastai mūsų gyvenimo neužtenka užauginti iki brandos amžiaus ilgaamžį. Juos sodiname, prižiūrime, globojame. Bet, ar tikrai vertiname ilgai bręstantį medį, ar jį branginame, ar neskatiname jo pirmalaikio sunykimo?

Nuo kitų metų Kaune bus pradėta vykdyti speciali programa, skirta paprastųjų kaštonų būklei pagerinti ir kaštoninės keršosios kandelės populiacijai naikinti. Iš Balkanų į Lietuvą sėkmingai introdukuotas paprastasis kaštonas yra gausiai paplitęs didžiuosiuose miestuose, tačiau pastaruoju metu dėl sparčiai plintančių kaštoninių keršųjų kandelių pradėjo nykti.

Sirvėtos regioniniame parke sutvarkytas saugomas gamtos objektas - Medišionių liepos. Šalikelėje augančių senų liepų šaknys buvo pažeistos vykdytų kelio darbų metu. Sutvarkytos ne tik atidengtos šaknys, bet ir liepų kamienai, šakos. Darbus atliko Lietuvos arboristikos centras.

Labanoro girioje didieji apuokai nebuvo stebėti jau daug metų. Dalis veislyne išaugintų didžiųjų apuokų išleista būtent šiame miško masyve, tikintis atkurti kažkada čia gyvavusią  populiaciją.

Nuo trečiadienio įsigaliojo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymas, pagal kurį vilkų medžioklė 2011–2012 metų sezono metu nutraukiama išnaudojus 5 vilkų medžioklės kvotą šiam sezonui.

Vėlyvą 1791 m. rudenį Vilniaus universitete buvo įkurta Gamtos istorijos katedra su Botanikos sodu. Šios istorinės datos paminėjimui 2011 m. lapkričio 17 d. 15 val. VU Centriniuose rūmuose (Universiteto g. 3), teatro salėje organizuojamas renginys.