Lietuvos arboristikos centras

Font Size

A+ A A-
Naujienos ir informacija Mūsų dendrologijos mokytojas. Dendrologui Mindaugui Navasaičiui – 80 metų

Naujienos ir informacija

Mūsų dendrologijos mokytojas. Dendrologui Mindaugui Navasaičiui – 80 metų

Miškininkas dendrologas, miškų ir parkų dendrofloros žinovas ir dendrologijos mokytojas, profesorius Mindaugas Navasaitis gimė 1936 m. vasario 19 d. Lazdijuose. 1953 m. jis baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą. 1958 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA, dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas) Miškų ūkio fakultetą (MŪF), apgindamas diplominį darbą „Apsauginiai želdiniai šalia geležinkelio Kaunas – Vilnius“ (vadovas doc. Mikalojus Lukinas).

Kauno botanikos sodo direktorės Marijos Lukaitienės kvietimu 1958 m. jaunas absolventas buvo paskirtas dirbti jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1960–1963 m. jis mokėsi aspirantūroje (dabar – doktorantūra). Jo tiriamajam darbui vadovavo prof. Antanas Minkevičius. 1965 m. Mindaugas Navasaitis Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos fakultete apginė biologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Svarbesniųjų introdukuotų į Lietuvą spygliuočių medžių žydėjimo ir derėjimo biologija“. 1965 m. Kauno botanikos sode jis paskiriamas dirbti vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, dendrologijos skyriaus vedėju.

1967 m. M. Navasaitis dalyvavo 40 dienų trukusioje Tolimųjų Rytų dendroflorą tyrusioje Estijos, Lietuvos ir Rusijos Vladivostoko botanikų ir dendrologų ekspedicijoje, iš kurios į Lietuvą atgabeno daug to krašto autochtoninių rūšių želdinių. 1968 m. dendrologas perėjo dirbti į LŽŪA, Miškininkystės katedros vyresniuoju dėstytoju; antro kurso studentams dėstė dendrologijos, o ketvirtakursiams – medienos mokslo pagrindų ir miško prekių mokslo disciplinas. 1969 m. M. Navasaitis katedroje buvo išrinktas eiti docento pareigas, o 1971 m. jam suteiktas docento mokslinis pedagoginis vardas.

Būsimiesiems miškininkams M. Navasaitis dendrologiją dėstė 40 metų. Jo mokslo darbų kryptis – introdukuotų medžių ir krūmų bioekologija. Be anksčiau minėtų dalykų dar dėstė dekoratyvinį apželdinimą, parkotyrą. 1991 m. jis parengė LŽŪA MŪF arboretumo projektą. 2008 m. jis buvo pakviestas vadovauti šiam tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto arboretumui. Šį arboretumą 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje lankė ir LKAS seminaro dalyviai.

Dėstydamas akademijoje ir universitete M. Navasaitis parašė ir išleido metodinę literatūrą studentams: „Dekoratyvinių medžių ir krūmų fenologinių stebėjimų nurodymai“ (1980), „Paskaitų konspektas apie sumedėjusių augalų ekologiją“ (1983), „Patarimai dendrologijos laboratoriniams ir praktiniams darbams“ (1987), „Patarimai medienos mokslo pagrindų ir miško prekių mokslo laboratoriniams darbams“ (1988, 1989), „Patarimai dekoratyvinio apželdinimo kursiniam projektui rengti“ (1992). Mokslininkas parašė ir išleido knygas dendrologine tema: Spygliuočiai sodybose (1995), Dendrologija (2004), Medžiai ir krūmai parkams bei sodyboms (2008), Lietuvos žemės ūkio universiteto arboretumas 1991–2011 (2011).

Dendrologas M. Navasaitis kaip bendraautoris prisidėjo rengiant ir leidžiant knygas Dekoratyvinė sodininkystė (1963), Tadas Ivanauskas: gyvenimas ir veikla (1978), Lietuvos medžiai (1979), Obelynė (1980), Taikomoji fenologija Lietuvoje (1983), Pietų Pabaltijo botanikos sodų ir dendrariumų sumedėję augalai (rusų k., 1992), Lietuvos dendroflora (2003). Jis buvo ilgametis Lietuvos dendrologų draugijos tarybos narys, leidinio Dendrologia Lithuaniae redaktorių kolegijos narys, aktyviai dalyvavo Lietuvos parkų inventorizacijose.

M. Navasaitis laikytinas architektūrinės dendrologijos šalininku – mokėjo ir moka atskleisti sumedėjusių augalų pritaikymo galimybes ir ypatybes, ypač ekologines savybes. Nors aprašė daug dekoratyviųjų formų, palankiai atsiliepė apie miškininko kraštovaizdžio architekto Regimanto Pilkausko parengtą ir 2008 m. išleistą sąrašą-leidinį Pagrindiniai augalai Lietuvos želdynams (Mūsų girios, 2008, Nr. 5, p. 40). Jo paskaitos buvo nuoseklios, informatyvios, raiškios ir lengvai konspektuojamos. Laboratoriniai darbai – įdomūs, su daugybe pažintinės medžiagos – sėklų buteliukais, šakelių ir pumpurų pavyzdžiais, lapų ir žiedų herbariumais, piešiniais.

Išsaugotuose studentiškuose „Dendrologijos“ paskaitų užrašuose (pradėti 1974 m. spalio 7 d.) pirmame puslapyje įrašyta „Programa. Vietinių augalų 80, atvežtinių – apie 800. Vadovėlis: „Dendrologija“, V., 1973. Įvadas [...]“ Dėstytojas įvadinėje paskaitoje nurodė atskirų genčių tyrėjus, monografijų ir vadovėlių autorius. Viskas metodiškai pasakyta, aprašyta, parodyta, akcentuota. Dendrologijos kursas, kaip sakyta, turėjo taikomąjį pobūdį, dėstytojas aptardavo medžio ar krūmo pritaikymo želdynuose galimybes ir ypatybes. Mokomoji dendrologijos praktika buvo kupina išvykų į turtingus medžių ir krūmų rūšių istorinius parkus. Mūsų docento tie parkai buvo lankyti įvairių ekspedicijų ir inventorizacijų metu.

Straipsnio autorius, kaip ir visa Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, prisideda prie gausių sveikinimų, kurių žymus dendrologas sulauks gražaus jubiliejaus proga. Plurimos annos, dendrologijos profesoriau ir mūsų mokytojau.

Nuotraukose: Dr. Mindaugas Navasaitis Aleksandro Stulginskio universiteto arboretume su LKAS seminaro dalyviais, 2014 m. gegužė. Foto Indros Bieliūnaitės.

Steponas Deveikis,
1978 m. laidos MŪF absolventas

 

Informacijos šaltinis: www.lkas.lt

Copyright © 2019 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.