Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Ekologiniai pavojai Įžuvinimo pavojus - Rytinis gružlelis

Populiarūs

Įžuvinimo pavojus - Rytinis gružlelis

rytinis gruzlelis 

Laikraščiuose ir įvairiuose skelbimų skyreliuose mirga informacija apie tvenkinių ir kūdrų įžuvinimui parduodamus karpius, starkius, augalėdes žuvis – amūrus, plačiakakčius ir kitas žuvis. Daugelis vandens telkinių savininkų nesusimąstydami, pasitikėdami tiekėjų sąžiningumu, nepatikrinę ypač sunkiai atskiriamų mažų žuvelių, jas noriai perka pamiršdami įžuvinimo pavojus.

,,Į Žemaitijos nacionalinio parko direkciją atvykęs vienos Stirbaičių kaimo sodybos šeimininkas, nešinas stiklainiu, pilnu 5-7 cm ilgio ir apie 1 cm pločio jam nepažįstamų žuvyčių teiravosi, kodėl kūdroje gausiai gyvenusių smulkių karosų, kuriuos gaudydavo meškere ankstesniais metais, per visas šių metų atostogas nepagavo nė vieno. Žvejybos metu bet kokį masalą nuėsdavo arba ant kabliuko užkibdavo tik atneštos žuvelės. Paklausus, ar per paskutiniuosius kelis metus neįleido į kūdrą kitų rūšių žuvų, prisiminė, kad prieš metus telefonu pirko ”baltojo amūro” žuvyčių. Tiekėjas buvęs ypač malonus, žuveles pristatęs vos ne ”iki durų”, o apie kokį nors kokybės sertifikatą ar veterinarinę pažymą nebuvę net kalbos.

Kadangi toks atvejis buvo jau antrasis per pastaruosius dvejus metu, atpažinti atneštas žuveles nebuvę sunku. Tai rytinis gružlelis – nedidelė, iki 10-12 cm išauganti, apie 5 metus gyvenanti karpinių žuvų rūšis, kurios gimtinė yra kai kurie Kinijos ir Japonijos vandens telkiniai“, - sakė Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Saulius Sidabras.

Pirmą kartą rytiniai gružleliai į Europos vandenis pateko apie 1960 metus. Jų ikrai kartu su baltojo amūro ir baltojo plačiakakčio ikrais iš Kinijos buvo atvežti į Rumuniją. Panašiu laikotarpiu (1961-1963 m.) kartu su minėtų žuvų jaunikliais rytiniai gružleliai buvo suleisti į kai kuriuos Vengrijos, Ukrainos, o taip pat ir Lietuvos vandens telkinius (Dunojaus ež. Lazdijų rajone; po kurio laiko šiame ežere išnyko). Netrukus iš Vengrijos vandens telkinių gružleliai buvo įvežti į Čekiją, o iš pastarosios – į Vokietiją, iš Vokietijos – į Olandiją, Belgiją ir Angliją. Plisdamas iš rytų į vakarus, per kiek daugiau nei 40 metų gružlelis kolonizavo beveik visos Europos vandens telkinius. Kol kas gružleliai neaptikti tik šiaurinėje Europos dalyje: Skandinavijos pusiasalyje, Estijoje, Latvijoje. Šiuo metu rytinis gružlelis gyvena 32-jų Europos ir Šiaurės Afrikos šalių vandens telkiniuose, kuriuose jo iki tol nebuvo.

,,Rytinio gružlelio spartų plitimą lėmė nereiklumas gyvenamajai aplinkai: gyvena sekliose ežerų, tvenkinių dalyse, kanaluose, lėtos tėkmės upių atkarpose – visur, kur gausu vandens augalijos. Nemėgsta sraunesnių upių, tačiau jomis naudojasi kaip tolimesnio plitimo koridoriais. Sugeba išgyventi tiek šilto, tiek šaltesnio vandens telkiniuose, nėra reiklus ir deguonies koncentracijai vandenyje. Kadangi rytiniai gružleliai yra smulkios žuvys, didesnės plėšriosios žuvys, tokios kaip lydeka, joms nebaisios. Vienintelis plėšrūnas, kuris galėtų kiek efektyviau reguliuoti šių žuvų gausą - tik ešerys, tačiau ir pastarojo gružleliai gana efektyviai išvengia, nes dažniausiai plauko seklumose, tankiuose vandens augalų sąžalynuose.

Subręsta rytinis gružlelis labai anksti – būdamas tik 1 metų amžiaus. Nneršti pradeda vandeniui sušilus iki ~15 ºC. Viena patelė, priklausomai nuo pastarosios dydžio, gali sudėti nuo keliu šimtų iki kelių tūkstančių (dažniausiai – apie 1 tūkst.) ikrelių. Tačiau svarbiausia, kad visus ikrelius išneršia ne vienu metu, o per daugybę kartų, vienu metu sudėdama tik po keletą dešimčių ikrelių. Nerštas trunka visą šiltąjį metų laikotarpį: nuo balandžio-gegužės iki rugpjūčio-rugsėjo mėnesių. Tokia, per visą šiltąjį metų laikotarpį ištęsto neršto strategija labai padeda šiai rūšiai sėkmingai įsitvirtinti vandens telkiniuose, į kuriuos ji patenka. Be to, ji gerokai sumažina ikrelių ir lervų mirtingumą dėl nepalankių aplinkos sąlygų, kad ir pražuvus vienai ikrų dėčiai, lervutės ritasi iš kitų, vėliau sudėtų ikrelių. Ikrelių ir lervučių mirtingumą dar labiau sumažina ir tai, kad kiekvieną ikrų dėtį saugo patinai, agresyviai vydami kitas, netgi už save didesnes žuvis.

Dar viena dauginimosi ypatybė yra ta, kad ikrelius gali sudėti ant pačių įvairiausių vandenyje esančių objektų: smėlio, akmenų, moliuskų kiaukutų, vandens augalų ir netgi ant valčių dugno. Prie vandens paviršiuje plūduriuojančių augalų lapų apatinės dalies ar valčių dugno pritvirtinti ikreliai gali būti pernešami iš vieno vandens telkinio į kitą. Tai dar labiau didina rytinio gružlelio plitimo po vandens telkinius galimybes. Esant itin palankioms sąlygoms, jie tampa dominuojančia, vandens telkinyje gausiausia žuvų rūšimi ir, nepaisant mažo dydžio, pridaro nemažai žalos.

Mokslinėse publikacijose pateikiama daugybė faktų apie tai, kad kai rytinių gružlelių tankis yra labai didelis, jie masiškai išėda dugno bestuburius ir vėžiagyvius. Kovoje dėl maisto išteklių nukonkuruoja vietines žuvų rūšis. Anglijos mokslininkai eksperimentiškai įrodė, kad, pašalinus rytinį gružlelį iš vandens, telkinyje ženkliai pagerėjo karšių ir kuojų augimas. Nurodoma, kad rytiniai gružleliai minta kitų rūšių žuvų ikrais bei jaunikliais, o žuvininkystės tvenkiniuose, kur žuvų tankis itin didelis, apkramtydami pelekus, žaloja netgi gerokai už save stambesnes žuvis. Pranešama, kad kai kuriuose Pietų Europos vandens telkiniuose patekus rytiniam gružleliui, labai sumažėjo raudžių, kartuolių, gružlių, paprastųjų karosų gausumas arba šios žuvų rūšys apskritai išnyko.

Visi minėti poveikiai pasireiškia tik tuomet, kada rytinių gružlelių tankis yra išties didelis. Tačiau esama kur kas rimtesnės rytinio gružlelio keliamos grėsmės, kuri nepriklauso nuo šios rūšies individų gausumo vandens telkinyje: nustatyta, kad kartu su rytiniu gružleliu Europos vandens telkiniuose plinta pavojingas žuvų parazitas – pirmuonis (lotyniškas pav. Sphaerothecum destruens), parazituojantis žuvų audinių ląstelių viduje. Pats rytinis gružlelis šiam parazitui yra atsparus, tačiau yra jo nešėjas.

Dėl parazito sukeltos ligos kai kuriose Europos dalyse (būtent ten, kur išplitęs rytinis gružlelis) paskutinių 40-ies metų bėgyje saulažuvių populiacijos sumažėjo tiek, kad ši rūšis buvo įtraukta į Europoje saugomų žuvų rūšių sąrašus. Anglijos mokslininkai praneša, kad šis parazitas puola ir kitas vietines žuvų rūšis – karšius, kuojas, o taip pat gali būti mirtinai pavojingas lašišinėms žuvims – upėtakiams, šlakiams, lašišoms. Tai patvirtina ir JAV mokslininkai nurodę, kad minimas pirmuonis šioje šalyje jau yra sukėlęs masišką Atlantinių lašišų ir šlakių žūtį. Dar kiti tyrimai rodo, kad pats būdamas atsparus, naujajame paplitimo areale rytinis gružlelis gali būti ir daugelio vietinių ligų sukėlėjų platintojas. Nustatyta, kad rytinis gružlelis yra nematodo Anguillicola crassus, parazituojančio ungurių plaukiojamojoje pūslėje bei lemiančio masiškus šių žuvų kritimus, tarpinis šeimininkas: pats nesirgdamas, rytinis gružlelis yra šio parazito platintojas.

Būtent ligų platinimas ir yra didžiausia rytinio gružlelio keliama grėsmė. Į vandens telkinius sykį patekusius, rytinius gružlelius išnaikinti yra labai sunku ar netgi neįmanoma. Galimos priemonės: suleidžiami dideli plėšriųjų žuvų, galinčių kiek efektyviau išgaudyti rytinius gružlelius, kiekiai. Tačiau ši priemonė tik sumažina rytinių gružlelių skaičių. Sumažėjus plėšriųjų žuvų, gružlelių vėl sparčiai gausėja. Kita priemonė – specialus cheminis preparatas žuvims naikinti, naudojamas tik griežtai laikantis nustatytų reikalavimų,“ – sakė Vilniaus Universiteto Gamtos tyrimų centro gėlųjų vandenų sektoriaus vadovas dr. Tomas Virbickas.

Labai svarbu neleisti rytiniam gružleliui patekti į vandens telkinį. Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, svetimkraščių žuvų rūšių įvežimas, perkėlimas iš vienų vandens telkinių į kitus griežtai reglamentuotas. Tačiau išlieka nelegalaus, privačių asmenų vykdomo svetimkraščių žuvų perkėlimo į vandens telkinius grėsmė, o taip pat netyčinio įleidimo (su kitų rūšių žuvų jaunikliais) ar gružlelių naudojimo masalui plėšriųjų žuvų gaudymui grėsmė. Patys žmonės turėtų suprasti, kad vykdydami tokią veiklą, kenkia patys sau ir mūsų vidaus vandenų gyventojams.

Prašome informaciją apie rytinio gružlelio paplitimą Lietuvos vandens telkiniuose teikti Vilniaus Universiteto Gamtos tyrimų centro gėlųjų vandenų sektoriaus vadovui dr. Tomui Virbickui (el.p: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ).

Neleiskime atvežtinėms rūšims įsiviešpatauti mūsų vandenyse.

 

Informacijos šaltinis: www.vstt.lt

Copyright © 2024 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.