Lietuvos arboristikos centras

Font Size

A+ A A-
Straipsniai Populiarūs Bioįvairovė Kaip Lietuvoje gyvena liepsnotosios pelėdos?

Populiarūs

Kaip Lietuvoje gyvena liepsnotosios pelėdos?

liepsnotoji peleda
Nuotrauka: www.flickr.com

 

Pirmas liepsnotųjų pelėdų lizdas Lietuvoje buvo aptiktas 1954-aisiais. Manoma, kad šiuo metu šalyje galėtų perėti keliasdešimt liepsnotojų pelėdų porų. Tačiau tikrasis populiacijos dydis gali būti tik numanomas. Apie šio įspūdingo paukščio gyvenimą Lietuvoje pasiteiravome Lietuvos ornitologų draugijos nario Sauliaus Skujos.

Kokia šiuo metu liepsnotųjų pelėdų populiacija Lietuvoje? Ar yra patikimų duomenų apie jų gausumą?

Patikimų duomenų trūksta, nes šios pelėdos dažniausiai randamos žiemą negyvos. Taigi galime daryti kelias prielaidas: Lietuvoje nuo šalčio žūsta ne mūsų liepsnotosios pelėdos, kurias šaltis atgena iš šiauresnių kraštų arba tai yra iš aplinkinių šalių migruojantys paukščiai; Lietuvoje nuo šalčio žūsta mūsų liepsnotosios pelėdos, ir toks randamų žuvusių šių pelėdų skaičius galėtų atspindėti menamą jų gausumą mūsų šalyje.
Pasak pelėdų specialisto Sauliaus Rumbučio, kol kas turima per mažai duomenų, kad būtų galima įžvelgti kokių nors šių pelėdų galimo plitimo ar tiesiog apsigyvenimo tendencijų Lietuvoje. Pastarųjų kelerių metų duomenimis, šių paukščių buvo aptikta Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių ir Alytaus rajonuose, panašiai buvo ir prieš 10 metų, visa tai rodo Kauno T. Ivanausko muziejaus rinkiniai. Kaimyninėje Latvijoje tai dar rečiau sutinkama pelėdų rūšis, kurios gausumas vertinamas 0-5 poros, ir šalies perinčių paukščių atlase jokių perėjimo faktų nenurodoma. Lenkijoje šių pelėdų skaičius galimai mažėja dėl senų bažnyčių, kitų senų pastatų renovacijos ir buveinių pasikeitimo.

Praėjusių metų vasario mėnesį viena šeima Vilkaviškio rajone su jūsų pagalba iškėlė inkilą liepsnotosioms pelėdoms. Įdomu, ar apsigyveno pelėdos jame? Galbūt apsigyveno pelėdų kituose žmonių iškeltuose inkiluose? Juk tokių iniciatyvų pastaraisiais metais būta.

Lietuvos ornitologų draugijos narių iniciatyvinės grupės pastangomis buvo iškeltas specialus inkilas liepsnotosioms pelėdoms Vilkaviškio rajone, sodyboje, kur buvo pastebėta ši pelėda. Taip pat buvo įsigyta medžio plokščių dar kelių inkilų gamybai, tačiau dėl įvairių priežasčių inkilai nebuvo pagaminti ir iškelti. 2010 metais iškeltame inkile pelėdos neperėjo, nėra žinoma, kad šios rūšies pelėdos būtų perėjusios kituose kur nors Lietuvoje iškeltuose inkiluose. O štai kaimyninėje Lenkijoje specialaus projekto metu 2000–2003 m. iš iškeltų 98 inkilų liepsnotosios pelėdos užėmė net 38%. Svarbiausia – inkilai buvo keliami bažnyčiose ir kitose panašiose vietose, taip pat vietose, kur buvo žinių apie jų ankstesnį perėjimą.

Kodėl Lietuvoje gyvena tiek mažai šios rūšies paukščių? Atrodytų, sąlygos tikrai palankios. Bent jau senų ar apleistų pastatų tikrai netrūksta.

Lietuva yra šiaurės rytiniame liepsnotosios pelėdos arealo pakraštyje, o arealų pakraščiuose rūšies populiacijos labai negausios, t. y. jų skaičius metai iš metų gali svyruoti. Esant palankesnėms mitybos sąlygoms – po gausiau išvestų vadų – rūšies populiacijos arealo pakraščiuose kiek pagausėja, o vėliau nusistovi. Šios pelėdos sunkiai išgyvena šaltomis sniegingomis žiemomis, daug paukščių žūva. O kad vis dar yra apleistų pastatų labai gerai, nes jei pelėdų gausėtų, tikrai atrastų tinkamų veisimuisi buveinių. Beje, šie paukščiai nevengia įsikurti ir apgyvendintuose ar veikiančiuose pastatuose: palėpėse,bažnyčių bokštuose, grūdų sandėliuose ir pan.

Kokių priemonių reikėtų imtis, norint, kad Lietuvoje apsigyventų daugiau liepsnotųjų pelėdų? Teko girdėti, kad Britanijoje populiacija išaugo būtent žmogaus pastangų dėka? O gal ne viskas priklauso nuo mūsų? Galbūt visad yra koks nors paslaptingas veiksnys, kurio mes negalime pakeisti. Pavyzdžiui, žvirblinių pelėdų populiacija išaugo „pati savaime“. Neaišku, kodėl...

Pirmiausia reikalinga šios rūšies pelėdų stebėsena, išsiaiškinant jų gyvenamąsias vietas. Po to viena iš svarbiausių priemonių būtų šioms pelėdoms pagaminti ir iškelti specialių inkilų, apsaugančių nuo kiaunių, bei kaskart juos tikrinti. Jei gretimose valstybėse šių pelėdų daugėtų, tikėtina, kad daugėtų ir pas mus. Labai svarbu išaiškinti žmonėms, šalia kurių gyvena liepsnotosios pelėdos, apie jų teikiamą naudą, reikšmę gamtoje ar tiesiog grožį.

Britanijoje yra labai stiprios gyvūnų apsaugos žmonių gyvenamoje aplinkoje tradicijos. Todėl nenuostabu, kad sąmoningi britai ėmė kelti inkilus, galbūt sumažino pesticidų ar kitų chemikalų naudojimą savo fermose, ir štai rezultatas. D. Britanijos klimato sąlygos yra daug palankesnės šios rūšies paukščiams.

Tačiau šiuo atveju ne viskas priklauso nuo mūsų. Galbūt, šylant klimatui, liepsnotosios pelėdos labiau patrauks į Lietuvą ir tuomet spėliosime: buvo jų ir anksčiau taip gausu, tik mes nepastebėjome, ar vis dėlto išplito? Kaip kad atsitiko su žvirblinėmis pelėdomis.

 

Informacijos šaltinis: www.bernardinai.lt

Copyright © 2019 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.