Populiarūs

Naudinga žinoti: Medžių bei krūmų sėklų ruoša

Prasidėjus pavasariui, visi sukrunta atsodinti miškus, rūpinasi naujų augalų auginimu. Jei turite surinktų sėklų, jas būtina paruošti sėjai. Jei jų neturite, dar kai kurias galima surinkti.

Vasario mėnesį galima rinkti paprastosios pušies, paprastosios ir dygiosios eglių, visų rūšių maumedžių, paprastosios liepos, robinijos, skroblo, kai kurių klevų, paprastojo uosio ir kitų medžių sėklas, kurios dar kabo ant medžių ar krūmų. Beje, sėklų dar galima rasti ant žemės, kai nutirpsta sniegas, tik reikia labai atidžiai apžiūrėti, ar jos sveikos. Tai nustatyti galima perpjaunant sėklas išilgai. Jei sėklos endospermas (audinys su maisto medžiagomis) ir gemalas sveiki, t.y. nesupuvę, nepajuodę ar nepakenkti kenkėjų, tokios sėklos laikomos tinkamomis. Jei medžių bei krūmų sėklų turite surinkę iš anksčiau, jas tinkamai paruoškite sėjai.

Sėkloje glūdi ir tėvų paveldėti būsimo augalo požymiai ir savybės, tad, renkant sėklas, būtina įvertinti medžio, kuris jas subrandino, ypatumus. Gerai išsivysčiusios sėklos būna fiziologiškai gyvybingos, turi gerą augimo energiją. Iš tokių sėklų išdygsta stambūs daigai ir išauga stiprūs sėjinukai. Jei gerai išsivysčiusios sėklos buvo netinkamai laikomos bei neparuoštos sėjai, jos dygsta silpnai arba visai nedygsta. Iš sėklų, turinčių silpną dygimo energiją, išaugę daigai būna paliegę, o sėjinukai silpni, negyvybingi ir negajūs.

Spygliuočių sėklos

Spygliuočių kankorėžiai yra iš moteriškųjų žiedynų, vadinamų strobilais – ant vienos ašies susitelkę vaisynai su žvyneliais pridengtomis sėklomis. Kai kankorėžio ašis sumedėja, laikoma, jog jis subrendęs ir turi morfologiškai subrendusias sėklas. Kankorėžius džiovinant, sėkliniai žvyneliai išsiskleidžia, o kratant iš jų išbyra sėklos su sparneliais. Sparnuotas sėklas vėjas lengvai nešioja bei paskleidžia. Sparnelius galima pašalinti trinant sudrėkintas sėklas. Sėklos laikomos be sparnelių hermetiškuose induose nuo 0 iki 3oC temperatūroje.

Prieš sėją sėklų apdoroti nereikia. Jei norima, kad sparčiau dygtų, galima sėklas prieš pasėjant 2 val. pamirkyti 0,05 proc. kalio permanganato tirpale, o po to jas apvelti fundazolu ar kitais fungicidiniais preparatais. Lėčiau dygsta maumedžio sėklos, todėl jas pravartu sudrėkintas palaikyti 2–3 dienas uždengtas drėgnu storu audiniu 20oC temperatūroje.

Gaubtasėklių augalų sėklos

Gaubtasėklių medžių ir krūmų vaisiai skirstomi į dvi grupes: sultinguosius ir sausuosius. Prie sultingųjų priskiriamos gilės (ąžuolo), uogos (serbentų, amalo, sedulų), obuoliai (obelų, šermukšnių), kaulavaisiai (putino, žalčialunkio, šaltekšnio, šaltalankio, gudobelių). Sausiems vaisiams priklauso ankštys (vikmedžio, žirnmedžio, zuikiakrūmio), dėžutės (drebulės, ožekšnio), riešutai (buko, lazdyno), riešutėliai (beržo, alksnio) ir sparnavaisiai (guobos, uosio, klevo).

Sėklos renkamos subrendusios

Sėklos brandumas gali būti fiziologinis ir morfologinis. Pirmąjį lemia gemalo subrendimas ir gebėjimas dygti. Antrąjį lemia išoriniai brandžios sėklos požymiai – luobelės ir vaisių susiformavimas. Kai kurių medžių ir krūmų gemalai dar nebūna visiškai išsivystę ir nokstant vaisiams jie subręsta. Subrendimo laiką lemia rūšies biologinės savybės ir aplinkos veiksniai.

Laiko tarpas nuo sėklų prinokimo iki išbyrėjimo yra sėklų rinkimo metas. Surinktos sėklos apdorojamos ir laikomos iki sėjos, priklausomai nuo augalo rūšies. Sultingųjų vaisių sėklos atskiriamos nuo vaisių įvairiais būdais: pjaustant, traiškant, trinant ant sietų ir galop pamerkiant į vandenį, nes vandenyje sėklos nugrimzta, o vaisių minkštimo dalys iškyla į paviršių.

Ruošiant sėklas sėjai, būtina suaktyvinti fiziologinius procesus, sužadinant fermentų veiklą, maisto medžiagų apykaitą bei gemalo augimą ir vystymąsi. Pažadinti sėklas dygimui yra įvairių būdų. Pavyzdžiui, jei sėklų luobelė nelaidi, ją galima pažeisti mechaniškai arba apdoroti, pamerkus į šiltą vandenį ir net silpną rūgštį – taip luobelė pasidaro laidesnė vandeniui.

Stratifikacijos būdai ir trukmė

Sėklas, esančias ramybės būsenoje, būtina stratifikuoti, t.y. kurį laiką palaikyti drėgname substrate: smėlyje, durpėse, pjuvenose, perlite ir pan. Kai kurias sėklas, pavyzdžiui, klevo, galima stratifikuoti ir sniego kapčiuose. Stratifikuojant nutraukiama sėklų organiškoji ramybė. Tam sėklos turi išbūti drėgname (50–60 proc. viso drėgmės imlumo) vėdinamame substrate žemoje temperatūroje (0–5oC).

Stratifikacijai parenkamas rupus smėlis be akmenukų ar smulkios durpės. Sėklų ir substrato santykis 1:3. Substratas laikomas tinkamo drėgnumo, kai, suspaudus saujoje, smėlis išlaiko įgytą formą, o durpės – kai iš jų vanduo ne teka, o laša. Kai kurių rūšių sėklas stratifikuojant patartina keisti aplinkos temperatūrą, nes taip suaktyvinami biocheminiai procesai. Pavyzdžiui, mažalapės liepos sėklos 30 dienų stratifikuojamos 15–20oC ir 60–90 dienų – 0oC temperatūroje.

Sėklų stratifikavimo būdus ir trukmę galima rasti miško medžių ir krūmų sėklininkystės žinynuose. Trumpiausiai sėklos stratifikuojamos 30 dienų (totorinio sausmedžio, dygliuotojo šaltalankio, pensilvaninio ir žaliojo uosio, europinio maumedžio, karpotojo beržo, europinio ir sibirinio kėnio bei juodosios pušies), o ilgiausiai – raudonės geltonžiedės (280–300 d.), paprastojo skroblo ir grauželinės gudobelės (180–240 d.), paprastojo uosio (110–140 d.), paprastosios alyvos (150–180 d.), totorinio klevo (120–150 d.), raudonuogio šeivamedžio ir paprastojo šermukšnio (180–200 d.), paprastosios vyšnios (150–180 d.) ir t.t.

Iki sėjos liko nedaug laiko, tad daugumos medžių ir krūmų sėklas, kurias turite surinkę, verta laikyti iki rudens ir jas stratifikuoti. Tiesa, renkant sėklas nuo žemės pavasarį, nutirpus sniegui, galima laikyti, kad jos praėjo stratifikacijos sezoną ir jas galima sėti tą patį pavasarį.

Dygimo energijos paskatinimas

Sėklų dygimo energija stimuliuojama mirkant jas paprastame ar sniego vandenyje. Be to, vandenį galima prisotinti mikroelementų ar fiziologiškai aktyvių medžiagų, o sėklas vandeniu prisotinti dirbtinai, švitinti bei veikti ultragarsu.

Sėklų mirkymas yra paprasčiausias dygimą stimuliuojantis būdas. Tam sėklos supilamos į medžiaginius maišelius ir pamerkiamos į kambario temperatūros (20oC) vandenį. Pavyzdžiui, pušų ir eglių sėklos laikomos 9–12 val., maumedžio – 12–24 val., beržo – 4 val., geltonojo žirnmedžio – 6–8 valandas.

Sėklų brinkinimas laistant. Sėklos papilamos 20 cm sluoksniu ant medinio pagrindo ir laistytuvu laistomos 20–25oC temperatūros vandeniu. Po to uždengiamos lininiu audiniu. Kai sėklos sugeria vandenį, jas reikia vėl palaistyti ir dažnai maišyti, kad nesukaistų. Pasirodžius šaknelėms, sėklos sėjamos į drėgną gruntą ir nuolatos laistomos.

Sėklų dirbtinis prisotinimas vandeniu. Iš hermetiškai uždaryto indo su sėklomis ištraukiamas oras, o į susidariusį vakuumą vietoj oro grąžinamas šiltas 20–25oC vanduo. Ištraukus orą, vakuumas susidaro ne tik inde, bet ir sėklose, todėl grąžintas vanduo sparčiau patenka į sėklas, sužadindamas jose gyvybinius procesus.

Sėklų prisotinimas mikroelementais ir fiziologiškai aktyviomis medžiagomis sužadina biocheminius procesus, pamaitina gemalą ir skatina sėklų dygimą. Tinka boro rūgštis, mangano sulfatas, mangano chloridas, magnio chloridas, cinko sulfatas, vario sulfatas, etilo alkoholis, azoto druskos, kobalto nitratas bei amonio molibdenas.

Dažniausiai sėklos mirkomos 0,2 proc. kalio nitrato tirpale ar šiuo tirpalu laistomos jau pasėtos. Mikroelementų koncentracijos parenkamos kiekvienai sėklų rūšiai. Pavyzdžiui, eglių sėklos mirkomos 0,005–0,02 proc. vario sulfato, 0,01–0,05 proc. kobalto sulfato, 0,4 proc. cinko sulfato, 0,03 proc. mangano sulfato tirpaluose.

Iš fiziologiškai aktyvių medžiagų, palankiai veikiančių sėklų dygimą ir daigų augimą, yra giberalinas A3 (koncentracija 0,01 proc., mirkymo laikas – 15–180 min.), heteroauksinas (koncentracija 0,01 proc.) ir kiti.

Apdorojimas fungicidais

Prieš sėjant, patartina sėklas apdoroti fungicidais, kurie sunaikina grybinių ligų sukėlėjus. Sėklas galima apdoroti sausai ir šlapiai. Sausai apdorojamos sėklos sumaišomos su granozano, fentiuramo, BMK, benomilo arba jų analogais (benlantono, fundazolo) preparatų milteliais. Galima apvelti sėklas aukščiau minėtų preparatų tyrele, jas mirkyti tirpaluose ar jais laistyti pasėlius. Visų cheminių preparatų naudojimas nurodomas specialiose instrukcijose, jų būtina laikytis.

Sėkloms dygti būtina tinkama substrato reakcija, (rūgštingumas), druskų koncentracija, reikiama drėgmė, aeracija ir temperatūra, o dygstant – ir šviesa.

Dr. Julius DANUSEVIČIUS

Informacijos šaltinis: www.forest.lt