Populiarūs

Naujas medienos pramonės verslas: GMO medžių plantacijos ateities miškams?

Mokslininkai kuria genetiškai modifikuotus medžius ateities miškams. Interviu apie tai, kaip šie modifikuoti medžiai niekada neprilygs tai ką suteikia tikras miškas:

– Pasaulio atogrąžų miškų išsaugojimas žada sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą… tačiau ne visi miškai yra vienodi.

Yra natūralūs miškai, kurie yra namai daugybei medžių, augalų, gyvūnų, paukščių ir kitų gyvybės rūšių ir yra medžių plantacijos – kuriose komerciškai auginami vienarūšiai medžiai. Mokslininkai eksperimentuoja su plantacijomis, manipuliuodami ir modifikuodami monokultūrinių sodinukų genus ir tai yra problema, – sako ANA PETERMAN. Ji yra Pasaulinio Teisingumo Ekologijos projekto vykdančioji direktorė.

Vienas iš pagrindinių medžių su kuriuo eksperimentuoja genetinė inžinierija yra eukaliptas.

Jie taip genetiškai modifikuoja tuopas ir pušis – šios trys rūšys pagrindinės, kurias jie genetiškai modifikuoja. Daugiausia iš jų daroma celiuliozė, popierius arba biodegalai – degalai gaminami iš medžių arba medienai, kai kurių pušų atveju. Taip pat jie genetiškai modifikuoja juos tam, kad sustiprinti kai kurias savybes.

Medienos atveju, jie nori tiesesnių medžių arba mažiau šakų, arba, kad galėtų augti dvigubai greičiau – tai padarytų juos labai laimingus.

Ar popieriaus atveju, jie nori sukurti medžius, kurie turi mažiau lignino. Ligninas yra medžio struktūra, kuri jį stiprina, apsaugo nuo vabzdžių, ligų, grybų ir pan. tačiau tada sunku pagaminti popierių ar kurą. Jeigu jie suprojektuotų mažai turinčius lignino medžius, juos galėtų lengviau perdirbti į popierių ar kurą.

Oregono valstijos profesorius Steve Strauss rankoje laiko GM tuopos lapus. Kairėje – nemodifikuoto kontrolės medžio, dešinėje – genetiškai modifikuotos tuopos lapas, kuris bus naudojamas identifikuoti genus, kurie veikia genų augimą ir našumą - pagal www.mintpressnews.com.

– Kai jūs sakote – „Jie“, turite omeny kompanijas?

– Taip, aš kalbu apie popieriaus industriją, biodegalų industriją ir panašiai.

– Tame ir problema. Turiu omeny, jie kalba, kad mums reikia būti tvaresniems, auginti tvarius produktus, aprūpinant vis augančią populiaciją ir tai yra gerai.

– Jų argumentas yra – auginti daugiau medienos mažesniame žemės plote. Kad bus mažiau iškirsta miškų, nes reikės mažiau žemės.

Bet tai ką mes matome, kas vyksta su tomis medžių plantacijomis, kurios išplito po visą pasaulį – jos nesaugo miškų, jos naikina miškus. Ir priežastis yra ta, kad plantacijos komerciškai yra gerokai pelningesnės nei įprastinis natūralus miškas.

Jie iš jų gali išgauti daugiau medienos arba gauti specifinę medieną. Natūraliuose miškuose jie to negali daryti. Tai kainuoja pinigus.

– Tai jūs sakote, tai yra miškų naikinimo variklis? Jie tiesiog ateis, išnaikins atogražų ar tropikų miškus ir vietoj jų pasodins plantacijas?

– Būtent, tai jūs ir matote Brazilijoje. Jie praktiškai išnaikino Mata Atlantikos miškų ekosistemą Brazilijoje tam, kad ją pakeistų eukaliptų plantacijomis. Dabar jie kalba apie Amazonę ir kaip pakeisti Amazonę eukaliptų plantacijomis. Kaip matote medžių plantacijos yra vienas didžiausių miškų naikinimo variklių visame pasaulyje.

– Bet medis yra medis. Aš turiu omeny, juk galima nukirsti medį ir pasodinti genetiškai modifikuotą eukaliptą, anglies atžvilgiu ar yra skirtumas?

– Yra ir labai didelis skirtumas. Tai nėra vien tik anglies dioksido saugojimas, kalbame apie bioįvairovę, kalbame apie miško gebėjimą palaikyti biologinių gyvybės rūšių, tame tarpe žmonių populiaciją tokiu būdu, kurio negali suteikti plantacijos. Grįžtant prie anglies emisijos, tropikų miškai jos sukaupia 4 kartus daugiau nei medžių plantacijos.

Tad kai tu sunaikini natūralų mišką ir pakeiti jį plantacija, tu ką tik sumažinai tos žemės gebėjimą kaupti anglį. Akivaizdu, tai įtakos klimatą, jau nebekalbant apie faktinį miškų naikinimo faktą, dėl kurio išmetami didžiuliai kiekiai anglies dioksido. Tyrimai parodė, kad mažiausia 20 procentų metinės anglies dioksido emisijos atsiranda dėl miškų naikinimo, o naujausi tyrimai rodo, kad skaičiai gali būti didesni.

– Brazilijoje jie planuoja skaičiuoti plantacijas kaip miškus.

– Taip, tą jie daro daugelyje pasaulio šalių. JTO leidžia plantacijas laikyti miškais. Tai neįtikėtinai blogas miškų apibrėžimas, kurį naudoja JTO, kas leidžia visa tam vykti – tai desperatiškai svarbu pakeisti. Brazilijoje medžių plantacijas vadina „žaliomis dykumomis“, nes jos yra tokios destrukcinės – jose neauga jokia kita rūšis, išskyrus konkrečią monokultūrą.

– Ir kur planetoje yra vieta, kurioje sodinami genetiškai modifikuoti medžiai?

– Šiuo metu, Kinija. Kinija yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje šiuo metu komerciškai leidžiama auginti genetiškai modifikuotus medžius. JAV yra procese, aiškinantis ar jie nori tai legalizuoti, Brazilija panašiame procese, bando judėti į priekį. Tačiau Kinija yra vienintelė vieta, kurioje iš tiesų auga komercinės modifikuotų medžių plantacijos.

Informacijos šaltiniai:

www.loe.org

www.globaljusticeecology.org

www.gyvasmiskas.lt