Populiarūs

Genetiniuose draustiniuose - elitiniai Lietuvos medžiai

azuolas su laetiporus sulphareus

Virginijaus Dačkaus nuotr. / Siekdami ateinančioms kartoms palikti unikalų gamtos paveldą, miškininkai steigia genetinius draustinius. Juose profesionalų prižiūrimi auga geriausią genofondą turintys medžiai.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://grynas.delfi.lt/aplinka/genetiniuose-draustiniuose-elitiniai-lietuvos-medziai.d?id=60117349#ixzz2Dk50opxR
Virginijaus Dačkaus nuotr. / Siekdami ateinančioms kartoms palikti unikalų gamtos paveldą, miškininkai steigia genetinius draustinius. Juose profesionalų prižiūrimi auga geriausią genofondą turintys medžiai.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://grynas.delfi.lt/aplinka/genetiniuose-draustiniuose-elitiniai-lietuvos-medziai.d?id=60117349#ixzz2Dk50opxR

Virginijaus Dačkaus nuotr. / Siekdami ateinančioms kartoms palikti unikalų gamtos paveldą, miškininkai steigia genetinius draustinius. Juose profesionalų prižiūrimi auga geriausią genofondą turintys medžiai.

(Ąžuolas su Laetiporus sulphareus)


Lietuvos mokslininkai kartu su miškininkais, naudodami pažangiausius genetikos metodus, išsaugo ir patobulina vertingas medžių populiacijas. Mūsų rajone ošia ąžuolo sėklinis medynas, keturi genetiniai draustiniai, sukauptas gerai augančių medžių bankas. O būsimoji miškininkų karta galės tyrinėti selekciniais tikslais pasodintus bandomuosius eglės ir beržo želdinius, rašo „Gimtasis Rokiškis“. 

Kruopščiai atrenka

Siekdami ateinančioms kartoms palikti unikalų gamtos paveldą, miškininkai steigia genetinius draustinius. Juose profesionalų prižiūrimi auga geriausią genofondą turintys medžiai.

Anot Rokiškio miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Juliaus Adamonio, ilgamečiai gamtos stebėjimai ir tyrimai atskleidė, jog žmogaus įveisti ir jo prižiūrimi miškai užauga gražesni ir našesni nei susiformavę natūraliai. Miškininkai, iškirtę biržes, siekia atkurti kokybiškesnį mišką nei buvęs, todėl medžių sėklas jie renka genetiniuose draustiniuose, sėklinėse miško plantacijose, bandomuosiuose želdiniuose, rinktiniuose, elitiniuose medynuose. Kruopščiai atrinktos sėklos sodinamos atskiruose sklypuose. Juose išauga genetiškai patvarių medžių palikuonys.

Miškininkai taip pat veisia prieš daugelį metų pasodintų genetinių medynų tiesioginius palikuonis: paima geriausių medžių įskiepius ir juos sodina sėklinėse plantacijose. Taip jie daugina medžio palikimą. 

Geriausiems palikuonims

Aplinkos ministerija skelbia, jog Miško genetinių išteklių ir selekcijos plėtros 2004-2013 m. programa įpareigoja Lietuvos miškų urėdijas 2011-2013 m. įveisti 61 ha sėklinių plantacijų ir 12 ha bandomųjų želdinių atskirų medžių rūšių populiacijų geriausiems palikuonims atrinkti.

Šalyje yra 827 ha miško sėklinių plantacijų: paprastosios pušies - 326 ha, paprastosios eglės - 355 ha, maumedžio - 33 ha, juodalksnio - 36 ha, mažalapės liepos - 25 ha, karpotojo beržo - beveik 3 ha, paprastojo ąžuolo - 49 ha, drebulės - 1 ha. Beveik pusė šių plantacijų yra įveista 1966-1980 m. Jas būtina nuolat atnaujinti.

Šiuo metu šalies miškuose želia 156 pagrindinių medžių rūšių genetiniai draustiniai. Jie užima 3,9 tūkst. ha. Vidutinis draustinio dydis yra 25 ha. Sėklinių medynų Lietuvoje yra 202. Jie sudaro 1,6 tūkst. ha.

Per 400 miško populiacijų sėklų pavyzdžių yra saugoma Augalų genų banke Dotnuvoje (Kėdainių r.), 630 - Miško genetinių išteklių sėklų ir sodmenų tarnybos saugykloje Kaune.

 

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt