Arboristika

Jurgio Bielinio ąžuolas

Rūšis - paprastasis ąžuolas Quercus robur L..

Augimo vieta: Biržų r. savivaldybė, Nemunėlio Radviliškio seniūnija, Purviškių kaimas;

Augimo vietos koordinatės (LKS): X- 543094,26; Y- 6243079,97;

Amžius: apie 130 metų; Medžio fiziniai parametrai: apimtis 1,3 m aukštyje – 360 cm; aukštis – 17 m.

Išskirtiniai biologiniai ir dendrologiniai bruožai, medžio unikalumas:
ąžuolas įspūdinga, taisyklingai susiformavusia laja, kuriančia patrauklų estetinį vaizdą;
išsiskiria tvirtu stotu, sudarydamas didingumo, ilgaamžiškumo įspūdį;
medžio grožis, jo fiziniai parametrai ypač ryškūs Biržų kraštui būdingame lygumų kraštovaizdyje. Tai elementas (objektas), suteikiantis kraštovaizdžiui savitumo, unikalumo alsuojantis istorija ir tvirtybe.

Pagrindimas, kodėl medis siūlomas konkursui:
Jurgio Bielinio ąžuolas – ne tik Biržų krašto gamtos vertybė. Tai vienas mūsų tautos kovų už laisvę, švietimą, lietuvišką žodį simbolių, kultūrinės raidos dalis. Šis medis – tarsi tiltas, jungiantis įvairius istorinius laikotarpius mūsų krašte.

Istoriniai duomenys, mitai, legendos:
Jurgis Bielinis (1846-03-16 – 1918-01-18) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo 1873 m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino Motiejui Valančiui. Jo ir lietuviškos spaudos leidėjo Prūsijoje ryšininkas. Nuo 1890 m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu. 1888 m. įkūrė ir vadovavo Panevėžio krašto knygnešių draugijai. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė draudžiamos spaudos platinimo tinklą, apėmusį ir Latgalą. Jurgis Bielinis įėjo į lietuvių tautinio judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietuvio knygnešio prototipas. Jurgio Bielinio gimimo diena (kovo 16 d.) minima kaip Knygnešių diena. Per 31 veiklumo kupinus metus šis knygnešys kartu su savo bendražygiais šalyje išplatino bemaž pusę tuo laikotarpiu Mažojoje Lietuvoje išspausdintų knygų.

Jurgio Bielinio ąžuolas – tai šimtametis istorijos ir kultūros paminklas, įsišaknijęs Purviškių kaime. Jurgio Bielinio sūnus Juozas prisimena, kaip jie su tėvu po ąžuolu buvo iškasę slėptuvę, laikę joje lietuvišką spaudą. Tokią slėptuvę turėjo ir po 20 t sveriančiu akmeniu už kelių dešimčių metrų nuo ąžuolo. Manoma, kad Jurgio Bielinio laikų ąžuolą sudegino piemenys, o iš šaknų išaugo kitas galiūnas medis. Po čia augusio ąžuolo šaknimis knygnešiai slėpdavo knygas, palikdavo žinutes, ar saugu grįžti j namus, ar ten žandarai laukia. Sovietmečiu ąžuolą ir akmenį nuo besiganančių gyvulių nuspręsta apsaugoti tvora iš masyvių grandinių.

Pasakojama, kad ąžuolas ne kartą gelbėjo Jurgio Bielinio gyvybę – už jo slėpėsi atsišaudydamas nuo žandarų. Garsusis knygnešys mokėjo pasinaudoti gamtos prieglobsčiu: kartą visą parą pratupėjo medyje. Mat žandarai jį vaikėsi po mišką, jis ir įsikorė į šakas. Maža to, kad iš aukštai žiūrėdamas širdyje šaipėsi, bet dar ir gegute kukavęs...

Paraiškos teikėjas - Biržų rajono savivaldybė.

Nuotraukos paraiškos teikėjo ir Biržų regioninio parko

Filmuotą medžiagą galite pažiūrėti ČIA