Naujienos ir informacija

Kauno ąžuolams iškilo grėsmė

 

Aplinkos ministerijai užsimojus panaikinti valstybinės reikšmės miško statusą daliai Ąžuolyno parko, Kauno marių pakrantėse esančių sklypų ruožams, Dainų slėniui, baiminamasi, kad laikinoji sostinė praras visuomenės reikmėms skirtus plotus.

Kas įsikurs vietoj Dainų slėnio? Koks namas išdygs Ąžuolyno parke esančioje profesionaliems sportininkams skirtoje treniruočių aikštelėje? Koks likimas laukia Lampėdžių karjero ar Kauno marių prieigų? Tokie bauginantys klausimai iškilo kauniečiams, sužinojusiems apie Aplinkos ministerijos rengiamą valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą.

Patikslinto dokumento, parengto Valstybinės miškų tarnybos darbuotojų, svarstymas Kauno merijoje vyks šiandien. Schemos projekte nurodoma, kad nuo bet kokio privatizavimo ar užstatymo saugantis statusas gali būti panaikintas teritorijoms, iš viso apimančioms 200 hektarų plotą.

Įžvelgia kovą dėl žemės

"Kaune atsiras daugybė laisvos žemės, į kurią galės pretenduoti ją susigrąžinti laukiantys asmenys. Kas tada apsaugos vaizdingose, išskirtinėse vietose esančius sklypus?" - realią grėsmę miestui įžvelgė Kauno tarybos narys Gintautas Labanauskas.

Anot jo, suteikti galimybę atkurti nuosavybę į išskirtinius sklypus būtų nesąžininga jau atkūrusių savo teises asmenų atžvilgiu. Anksčiau galimybės susigrąžinti žemę įspūdingose miesto teritorijose nebuvo. "Įsivaizduoju, kokia užvirs kova tarp tų, kurie šiuo metu laukia laisvos žemės Kaune", - perspėjo laikinosios sostinės politikas.

Tikisi apsaugoti

Kauno merijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė LŽ tikino, kad dėl mieste esančių "karštųjų taškų" su Aplinkos ministerijos specialistais diskutuota ne sykį.

Jos teigimu, 2005 metais patvirtintą valstybinės reikšmės miškų plotų schemą nutarta patikslinti, nes dabartinė padėtis nebeatitinka to, kas pažymėta dokumente. Jame Dainų slėnis, teritorija ties Viešąja biblioteka, sportininkų treniruočių aikštelė ir kitos medžiais neapsodintos ar negausiai apsodintos vietos pažymėtos kaip miškas. Bėda ta, kad medžių ten mažoka.

Nepasodinus daugiau medžių kai kurie sklypai taptų pažeidžiami - įgautų kitos paskirties teritorijos statusą. Dėl to atsivertų galimybės žemę privatizuoti ar susigrąžinti.

Be kita ko, R.Savickienė nepritaria siūlymams panaikinti apsaugą didžiuliam sklypui, esančiam greta Viešosios bibliotekos. "Ten taip pat auga medžiai, tik jų - mažoka. Padėtį žadame taisyti", - patikino ji. Aplinkosaugininkė nesutinka ir su kai kurių sklypų Kauno marių pakrantėje ar Lampėdžių teritorijoje pripažinimu netekusiais valstybinio miško statuso.

"Kol kas neįsivaizduoju, kaip apsaugoti Dainų slėnį. Ten yra suoliukai, asfaltas... Medžių šioje žinomoje Kauno vietoje neprisodinsi. Bet perleisti slėnio naujiems šeimininkams taip pat nesinori, nes jo tiesiog nebeliks", - įsitikinusi R.Savickienė.

Ji pabrėžė, kad nei valstybinio parko, nei kraštovaizdžio draustinio statusai teritorijoms neužtikrina jų neliečiamumo. "Tokiose vietose žemę galima susigrąžinti natūra. Žinome nemažai pavyzdžių, kai medžiai jose būna iškertami, vyksta statybos, o pažeidėjai atsiperka paprasčiausia bauda", - nuogąstavo R.Savickienė.

Jos teigimu, jei su Aplinkos ministerija nepavyks rasti bendros kalbos, parengta schema nebus tvirtinama, o be savivaldybės vadovų parašų ji negalios.

Nerimas nepagrįstas?

Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno teigimu, iš valstybinės reikšmės miškų plotų siūloma išbraukti tik tas teritorijas, kurios "nėra ir negali būti miškas".

Pasak V.Vaičiūno, po aptarimo su savivaldybės administracija ir bendruomenių atstovais Aplinkos ministerija siūlo išlygą: valstybinės reikšmės miškais laikyti ir tuos plotus, kurie įstatymų reikalavimų neatitinka, bet ateityje galėtų būti tvarkomi kaip miškas. Esą nuogąstavimai, kad patrauklios Kauno vietovės bus užstatytos namais ar biurais, nepagrįsti, nes nuo to jas saugo ne tik valstybinės reikšmės miškų statusas.

"Pavyzdžiui, Kauno ąžuolynui Vyriausybės nutarimu yra suteiktas valstybinio parko statusas, kuris apsaugos požiūriu yra analogiškas ir net griežtesnis nei valstybinės reikšmės miško statusas", - tvirtino pašnekovas. Be to, jo įsitikinimu, statybos galimos tik tose vietose, kurios yra išskirtos bendrajame miesto plane. "Tam tikros teritorijos savivaldybės sprendimu gali būti priskirtos visuomenės požiūriu svarbioms teritorijoms, kuriose nuosavybės teisės negali būti atkurtos. Šiais klausimais sprendimus gali priimti tik savivaldybės taryba", - ramino V.Vaičiūnas.

Kristina KUČINSKAITĖ

 

Informacijos šaltinis: www.lzinios.lt