Retos profesijos Lietuvoje: arboristika

„Medžius genėti moka visi, kas namuose turi pjūklus, – ironizuoja arboristas Renaldas Žilinskas. – Pakelkite akis ir pažiūrėkite, kokie suluošinti medžiai styro sodybose ir miestų parkuose. Kantrūs jie. Ir pasipriešinti nemoka.“

Medis išsigydo pats

Sodybose dažnai tenka matyti, kaip genimos šakos, stambesnės žaizdos užtepamos sodo tepalu ar uždažomos aliejiniais dažais. „Jokiu būdu negalima užtepti medžio žaizdos“, – aiškino Marijampolės mažosios bendrijos „Arbovita“ steigėjai Renaldas Žilinskas ir Airidas Puskunigis. Pasak specialistų, medis moka išsigydyti pats. Moksliškai įrodyta, kad jis turi unikalią apsaugos sistemą. Užtepę žaizdą, padarome jam meškos paslaugą. O jau apie drevės ar žaizdų plombavimą, betonavimą negali būti nė kalbos. Taip pasielgę priartiname medžio mirtį. Nugenėjus medį, akimirksniu į žaizdą patenka bakterijų. Juk kenkėjų, infekcinių ligų sukėlėjų ore – devynios galybės. Užtepus šakas tepalu ar užbetonavus drevę, bakterijoms sudaromos idealios sąlygos daugintis ir klestėti. Medis negali apauginti audiniu sužeistos vietos. Į kalių įsimeta puvinys, ant kamieno ima augti grybai, medis skursta ir miršta lėta mirtimi.

Renaldui ir Airidui tenka ne tik genėti medžius, formuoti lają, bet ir šviesti žmones, aiškinti tai, kas naudojant tokią sanitarinę apsaugą sodininkystėje, miškininkystėje, parkininkystėje, kraštovaizdžio architektūroje daugiau nei 50 pastarųjų metų sunaikinta.

Retos profesijos paklausa auga

Renaldas Žilinskas paaiškino, kad Lietuvos arboristikos centras susikūrė vos prieš dvejus metus. Jo dėka kviečiami arboristikos profesionalai iš Latvijos, Čekijos, kurie rengia specialistus Lietuvoje. Tačiau to nepakanka. Norint toliau gilinti žinias, reikia praktikos su profesionalais. O tai galima įgyti tik dirbant kartu su jais profesinėse stažuotėse.

„Man arboristikos teko mokytis Latvijoje. Mūsų kaimynai pasižymi aukštesne medžių genėjimo kultūra, labiau saugo ekologinę įvairovę, imlesni naujovėms. Latvijos ir Lenkijos miestuose jau seniai medžius prižiūri arboristai“, – aiškino R.Žilinskas.

Airidas Puskunigis ketverius metus arboristikos mokėsi Airijoje.

„Mokėsi – ne tas žodis. Dirbau juodai, kad įgyčiau tokią aukštą kvalifikaciją“, – prisiminė Airidas medžiuose praleistus ištisus mėnesius.

Užtat dabar šiems vyriškiams Lietuvoje, galima sakyti, nėra lygių. Beveik nėra. Be Renaldo ir Airido, mūsų šalyje dirba dar penki aukštuminės arboristikos specialistai. Ši labai reta profesija pastaruoju metu tampa vis populiaresnė. Kvalifikuotų specialistų manymu, taip yra todėl, kad keičiasi medžių priežiūros samprata, žmonės vis labiau tampa ekologiškai atsakingi, nors dar daugumoje savivaldybių norą turėti gražų miestą užgožia verslo interesai. Medžius vis dar prižiūri komunalininkai ar gatvių remonto įmonės, ir svarbiausias čia – atlygio už medžio „priežiūrą“ dydis, o ne medis. Medžių priežiūrą arboristams dažniau patiki sodybų šeimininkai, privačių miškų savininkai, kuriems rūpi, kad medis būtų estetiškai išvaizdus ir, svarbiausia, sveikas, jie formuoja miestų ir miestelių parkus, rūpinasi kraštovaizdžio architektūra.

Informacijos šaltinis: www.balsas.lt