Naujienos ir informacija

Vapsvavoris - nauja rūšis Krekenavos regioniniame parke

Lietuvoje pirmą kartą vapsvavoris buvo aptiktas 2002 metais. Dėl klimato šiltėjimo kai kurie vabzdžiai keičia savo gyvenamas vietas, jie iš pietinių Europos regionų plinta į šiaurinius. Vienas toks ateivis yra vapsvavoris. Šiemet rugpjūtį pirmą katrą jį pavyko aptikti ir Nevėžio pievose.

Vapsvavoris (administratoriaus prierašas - Paprastasis vapsvavoris Argiope bruennichi Scopoli, 1772)- vienas didžiausių ir spalvingiausių vorų Europoje. Patelių kūno ilgis 13-17 mm, patinėlių – 4-4,5 mm. Ant pilvelio matyti būdingas, ryškus geltonos ir baltos spalvos raštas.

Vasaros pabaigoje vapsvavorio patelė suka 3-4 cm skersmens apvalios formos kokonus su kiaušinėliais. Tik kitos vasaros pradžioje voriukai pragraužę kokoną pabirs į žolynus. Skiriamasis šių vorų bruožas- savotiškai “papuošti“ voratinkliai. Šios neįprastos struktūros vadinamos dekoracijomis arba moksliškai- “stabilimentum”. Vapsvavoriams būdingas kanibalizmas – po poravimosi patelės dažniausiai suėda patinėlius, todėl jie randami rečiau. Minta įvairiais vabzdžiais.

Informacijos šaltinis: Krekenavos regioninio parko direkcija