Lietuvos arboristikos centras

Font Size

A+ A A-
Straipsniai Populiarūs Diskusijos Jonas Byla. Kodėl negalima lesinti laukinių paukščių

Populiarūs

Jonas Byla. Kodėl negalima lesinti laukinių paukščių

Gandrai

Šį pavasarį, anksti parskridus gandrams, biologijos ekspertas Gintaras Riauba per televizijos laidą perspėjo gyventojus, kad „nerekomenduojama“ lesinti gandrų, tačiau „reikia“ (?) priglausti (?) ir globoti sužeistus gandrus.

Malonu išgirsti, kad vis dažniau ornitologai pataria, kaip lesinti laukinius paukščius. Tačiau aš manau, kad čia reikalinga daug tikslesnė ir griežtesnė pozicija. Perspėjimas turėtų skambėti maždaug taip: negalima lesinti anksti parskridusių gandrų ir nerekomenduojama priglausti ir globoti sužeistų gandrų.

Ir šitas „negalima“ turėtų būti reglamentuojamas panašiai, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija reglamentuoja, kad šiemet žiobių neršto metu jų žvejyba draudžiama tam tikru nustatytu laikotarpiu. Taip pat, kaip, pavyzdžiui, LR Aplinkos ministerija reglamentuoja, jog draudžiama skinti pakalnutes.

Apskritai esu laukinių paukščių lesinimo priešininkas. Ir tokiu mane padarė gulbių mylėtojai. Prie mūsų sodų užtvenkus tvenkinį ant Aluonos upelio, neilgai trukus jame pradėjo perėti gulbės. Pradžioje didesnė ar mažesnė šeima užaugdavo, nors ir ne kiekvienais metais. Noriu paminėti paskutinę vadą, išvestą gal prieš 5–6 metus. Dideliam sodiečių džiaugsmui išsirito penki gulbiukai. Ir prasidėjo gulbių globojimas. Atvažiuoja tūlas sodietis į sodą ir pirmiausia neša „batoną“ gulbėms. Atvažiuoja anūkai pas senelius – vėl procesija su lauktuvėmis pas gulbes.

Tik kažkodėl gulbių šeimyna pradėjo mažėti. Žiūrėk – jau tik keturi gulbiukai. Prabėgo mėnuo – jau liko tik trys. Lapkričio mėnesio sulaukė vienas gulbiukas, kuris taip ir neišmoko skristi. Pradėjus šalti senės gulbės išskrido, palikusios mažąjį sušalti.

Nuo to laiko gulbės kasmet atskrenda į šį tvenkinį, krauna lizdą, gal sudeda ir kiaušinius, tačiau nebeperi. Pamačiusios globėjus ant kranto, palieka ir lizdą, ir skuba lauktuvių. Sakyčiau, kad gulbės praranda ne tik savisaugos, maisto ieškojimo, migracijos, bet ir perėjimo instinktą.

Čia gal panašiai kaip toj civilizuotoj Europoj – kuo aukštesnis pragyvenimo lygis, tuo mažesnis palikuonių skaičius.

Nors gulbių nebylių populiacija Lietuvoje nemažėja, mano nuomone reikia reglamentuoti ne tik gulbių, bet apskritai visą laukinių paukščių lesinimą. Pavyzdžiui, tokią žiemą kaip praėjusi, apskritai negalima leisti lesinti jokių paukščių.

Kodėl žmonės lesina paukščius? Visų pirma todėl, kad labai malonu žmogui. Ir dažniausiai tokiam žmogui visai nerūpi, arba jis nesupranta, kokios bus pasekmės.

Kažkodėl lietuviai nekeliauja į Antarktidą lesinti pingvinų. Arba kaip laplandinis griciukas, nepalesęs „batono“ ir „Maximos“ saulėgrąžų, per 8 paras sugeba nuskristi 11 tūkstančių kilometrų? O kaip nykštukas, net šalčiausią žiemą neišskrenda iš Lietuvos ir išgyvena miške be lesyklėlių?

 

Informacijos šaltinis: www.bernardinai.lt

Copyright © 2019 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.