Populiarūs

Didžiausias šiltų orų baubas – erkė

Atšilus orams daugelis žmonių nori kuo daugiau laiko praleisti lauke. Labiausiai tokie orai džiugina šunis auginančius žmones, kai su savo augintiniais jie gali ilgai vaikščioti, žaisti pievose ir miškuose.

Vis dėlto nevertėtų užsimiršti, nes tinkamai nepasirūpinę savimi ir augintiniu galite sulaukti skaudžių išgyvenimų. Vienas didžiausių pavojų lauke yra kraujasiurbiai parazitai – erkės.

Kas yra erkė?

Erkė – tai voragyvių būriui priklausantis kraujasiurbis parazitas. Viena dažniausiai sutinkamų ir daugiausia bėdų šunims padaranti yra Ixodea šeimai priklausanti šuninė arba miškinė erkė.

Erkės patinėlis yra tamsiai rudas, nugara padengta blizgančiu skydeliu. Patelės ant nugaros turi nedidelį tamsiai rudą skydelį, likusios kūno dalies spalva yra šviesesnė. Erkės pilvas padidėja priklausomai nuo to, kiek ji prisisiurbia kraujo. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują net iki 15 dienų.

Vidutiniškai erkės gyvena nuo trejų iki šešerių metų. Jos maitinasi tik krauju. Prisisiurbusi kraujo erkė gali išgyventi labai ilgai.

Vis dėlto pavojingiausia ne pati erkė, o jos platinamas pirmuonis, kuris sukelia labai pavojingą ir daugeliu atvejų mirtiną ligą babeziozę.

Kas yra babeziozė ir kaip ja susergama?

Babesia yra protozoinis organizmas, parazituojantis eritrocituose ir sukeliantis anemiją. Yra nemažai šio parazito rūšių, tačiau didžiausių bėdų šunis padaro B. canis (dar vadinama didžiąja babezija) ir B. gibsoni (mažoji babezija).

Abu šie organizmai yra pernešami Ixodes erkių. Infekcija, sukelta B. gibsoni, Lietuvoje palyginti reta ir paplitusi daugiausia Šiaurės Amerikoje.

Infekcija pasireiškia tuomet, kai babesia užsikrėtusi erkė įsisiurbia šuniui ir išleidžia babesios sporozoitus į šuns kraują. Šuo užkrečiamas, jei įsisiurbusi erkė kraują geria 2–3 dienas.

Raudonuosiuose kraujo kūneliuose babesia dauginasi dalijimosi būdu. Infekuota kraujo ląstelė sutrūksta, ir pasklidę parazitai okupuoja naujas ląsteles.

Užsikrėtusios besilaukiančios kalės babesią gali perduoti ir negimusiems savo šuniukams. Babeziozę užsikrėtęs šuo kitam gali perduoti ir jam įkasdamas.

Klinikiniai požymiai

Šunims babeziozė pasireiškia skirtingo sunkumo klinikiniais požymiais – priklausomai nuo parazito rūšies, infekcijos lygio, imuninės šuns sistemos. Babesia gali pasireikšti ypač stipria, šoko lydima hemolitine krize arba nepastebima, subklinikine forma.

Daugiausia sutinkama ūminė babeziozės forma, kuri charakterizuojama anemija, kai plyšta didelė dalis raudonųjų kraujo ląstelių. Ši forma yra lydima tokių požymių, kaip karščiavimas, silpnumas, gleivinių blyškumas, depresija, limfodenopatija, splenomegalija ir bendras negalavimas, vėmimas, diarėja, gelta, inkstų nepakankamumas.

Kai kuriais atvejais gali atsirasti odos pažeidimų, o didelis negyvų ląstelių kiekis gali užkimšti smulkias kraujagysles ir sukelti nervų sistemos pažeidimus bei raumenų silpnumą.

Laboratoriškai nustatoma anemija, trombocitopenija, hipoalbuminemija, bilirubinemija.

Gydymas ir prevencija

Dabartiniai chemoterapiniai preparatai, skirti gydyti šunų babeziozę, ligos iki galo nepašalina, jie tik palengvina arba pašalina klinikinius požymius ir apsaugo gyvūną nuo mirties. Jei reikia, turėtų būti naudojamas palaikomasis gydymas, skiriant skysčius į veną ir perpilant kraują.

Savininkai turėtų suprasti, kad šuo, išgyvenęs po užsikrėtimo babezioze, lieka nesimptomišku ligos nešiotoju. Tokie šunys ateityje gali vėl patirti ligos simptomų arba tapti ligos platintojais toje teritorijoje. Be to, tokių šunų negalima naudoti kaip kraujo donorų, nes jie gali perduoti ligą kraujo gavėjui.

Vakcina nuo babesios organizmų sumažina arba panaikina klinikinius ligos požymius, bet visiškai nuo užsikrėtimo šia liga ar ligos plitimo neapsaugo.

Geriausias metodas endeminėse srityse apsisaugoti nuo erkių yra šių parazitų populiacijos kontrolė. Efektyvūs užlašinami akaricidai, naudojami kartu su blusų ar erkių antkakliu, yra geriausia ir efektyviausia apsauga nuo erkių.

Savininkai turėtų apžiūrėti šunį po kiekvieno pasivaikščiojimo. Jei erkės nuo kūno pašalinamos skubiai (mažiausiai per 24 valandas), augintinis neturėtų būti užkrėstas, nes erkė babesią perduoda, kai ji kraują siurbia maždaug 2–3 dienas.

Veislynuose, kuriuose dėl ligos miršta šuniukai, turėtų būti taikoma ypač griežta kontrolė, ne tik pasirūpinant gyvūnais, bet ir aplinka.

Manoma, kad bet koks krauju besimaitinantis vabzdys, judantis nuo šuns ant šuns, gali pernešti ligą. Todėl insekticidai, apsaugantys nuo musių, blusų ir uodų įkandimų, yra puiki priemonė norint užkirsti kelią šiam parazitui plisti.

Kadangi babeziozė gali būti perduodama ir palikuonims, kergimui naudojami šunys turi būti ištirti serologiškai, o infekuoti šunys nekergiami.

 

Informacijos šaltinis: www.lrytas.lt