Lietuvos arboristikos centras

Font Size

A+ A A-
Straipsniai Populiarūs Medis kraštovaizdyje Kur auga storiausias Lietuvos kaštonas?

Populiarūs

Kur auga storiausias Lietuvos kaštonas?

salantu dvaro parkas

VSTT nuotr. / Salantų dvaro parkas

 

Salantų dvaro parkas, esantis Salantų miestelyje. Kretingos rajone, kartu su Salantų bažnyčia, mitologiniu akmeniu „Laumės pėda“, čia eksponuojama dendrologine kolekcija, sudaro vientisą Salantų miesto parko lankytinų objektų kompleksą. Netrukus bus pradėti parko tvarkymo ir atstatymo darbai. Taip tikimasi pritraukti daugiau lankytojų.

Įkurtas ant vaizdingo Salanto upės kranto, šis parkas yra itin vertingas savo biologine įvairove. Parko visumos pagrindą sudaro savaiminių rūšių klevai, liepos, ąžuolai, beržai, vinkšnos, nemažai kalninių guobų, keli paprastieji kaštonai.

Pradžią parkui davė didikų Vainų įkurti vaismedžių sodai (XVIII a.), o vėliau – didikų Gorskių, Salantų dvarą valdžiusių nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio, pastangos. Manoma, kad Salantų parkas buvo užveistas XIX a. pirmoje pusėje Leopoldo Gorskio (1787 – 1825) arba jo sūnaus, žymaus gamtininko Konstantino Gorskio (1823 – 1864). Tačiau labai tikėtina, kad parkas buvo tik perkurtas ar išplėtotas iš anksčiau buvusio.

Salantų dvaro parko pasididžiavimas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas Salantų kaštonas, siekiantis 28 m aukštį. Įspūdingas ir gyvybingas 1,53 m skersmens bei 4,8 m apimties medis yra pats storiausias kaštonas Lietuvoje, tačiau nėra tinkamai pritaikytas lankymui.

salantu kastonas

Salantų kaštonas © VSTT nuotr.

Šiuo projektu siekiama pagerinti parko lankymo kokybę, estetinį patrauklumą. Planuojama tvarkomą teritoriją įjungti į miesto urbanistinę sistemą: numatyti pagrindiniai takai bei jungtys su svarbiausiomis lankymo zonomis ir objektais. Gerinami esami įėjimai į parką iš rytinės, pietinės ir šiaurinės pusių, o vakariniame pakraštyje numatomos prieigos atvykstantiems autoturistams, dviratininkams.

Darbų metu bus pastatyta scena su vietomis žiūrovams, suolai, informaciniai stendai, dviračių stovai, tilteliai, apsauginiai atitvarai, tvoros, šiukšlių dėžės, įrengta apšvietimo sistema, sutvarkyti privažiavimo keliai ir pėsčiųjų takai, sudarant galimybę lankytis ir neįgaliesiems. Numatytas tvenkinių, upelių ir šaltinio sutvarkymas, želdinių ir želdynų tvarkymo darbai.

Šie darbai, finansuojami ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, turėtų būti baigti kitų metų vasaros pabaigoje.

 

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt

 

Copyright © 2019 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.