Lietuvos arboristikos centras

Font Size

A+ A A-
Straipsniai Populiarūs Požiūris Miškų specialistas: Lietuvoje trūksta nuvirtusių medžių

Populiarūs

Miškų specialistas: Lietuvoje trūksta nuvirtusių medžių

danas augutis
K. Cemnolonskio nuotr. / Danas Augutis tikina, kad virtuolių galėtų būti bent tris kart daugiau

 

Per pastaruosius kelis dešimtmečius miškai tapo panašūs į parkus – praminti takeliai, jokių užvirtusių rąstų. Visa negyva mediena, ypač kaimo vietovėse buvo surenkama ir sunaudojama malkoms. Todėl šiandien nuvirtusius medžius gulėti paliekantys miškų savininkai neretai apšaukiami apsileidėliais.

Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Danas Augutis neigia tokį klaidingą miško ir jo ekosistemos supratimą. Netoli Vilniaus esantis Asvejos regioninio parko Žingių miškas, pilnas virtuolių. Nors miškas turi savininką, prie jo tvarkymo prisideda ir Lietuvos gamtos fondas.

Gyventojų „išvalomi“ miškai, Dano Augučio teigimu, lemia tai, jog pamažu nyksta arba jau išnyko dauguma virtuoliuose ar sausuoliuose gyvenančių grybų ar vabalų rūšių. Šiandien viename hektare Lietuvos miško vidutiniškai galime rasti 6 kubinius metrus negyvos medienos, kai natūralioje sengirėje tokiame plote jos būdavo maždaug 100 - 150 kubinių metrų. Mokslininkai svarsto, jog retų rūšių išlikimui turėtų pakakti apie 30 kubinių metrų tokių medžių.

30 kubinių metrų - sunku įsivaizduoti šį dydį, kai kalbame apie storus kamienus ir smulkesnes šakeles. Gamtininkas pateikia aktualų pavyzdį: įsivaizduokite, kad miškas suskirstytas krepšinio aikštelėmis. Vienoje jų turėtų būti bent du seni sausuoliai – nes ir krepšinio aikštelė nebūtų niekam naudinga be dviejų krepšinio stovų.

Svarbiausi negyvi medžiai – tie, kurių diametras didesnis nei 25 centimetrai. O ką daryti, kad jų atsirastų? „Nereikia nieko daryti, - teigia D. Augutis. - Kiekvienais metais žūva apie procentas medžių ir tiesiog reikia nepaimti visko. Galima imti tik tiek, kiek reikia.“

Daugiau medžių išvirsta drėgnose, pelkėtose vietose, kur stipriai svyruoja vandens lygis. Tokias vietas, kaip ir upelių slėnius ar statesnius šlaitus, gamtninkas pataria palikti neliečiamas.

Dano Augučio teigimu, vieni pagrindinių raudonojoje knygoje įrašytas rūšis veistis stabdančių veiksnių yra negyvos ir brandą pasiekusios medienos trūkumas. Jei miškuose būtų daugiau nuvirtusių galiūnų, galbūt turėtume progą pamatyti ir didžiausius Lietuvos vabalus - paprastuosius elniavabalius (Lucanus cervus L.).

Šių vabalų lervos anksčiau gyveno virtuoliuose, tačiau kelis pastaruosius dešimtmečius elniavabaliai Lietuvoje nebeaptinkami. Raudonojoje knygoje šie didžiuliai vabalai pažymėti nulinės kategorijos ženklu. Tai reiškia - išnykę.

Dalis miškininkų įsitikinę, jog gamtininkų taip laukiamos vabzdžių rūšys, įsikūrę virtuoliuose gali nugraužti aplink esančius medžius. Tačiau gamtininkas Danas Augutis skuba paprieštarauti – senovėje negyvos medienos buvo gerokai daugiau ir vis dėlto miškų kenkėjai nenusiaubė. Vienintelis teiginys su kuriuo gamtininkas sutinka – tai, jog sausuoliai nežymiai padidina gaisro tikimybę.

 

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt

K. Cemnolonskio nuotr. / Danas Augutis tikina, kad virtuolių galėtų būti bent tris kart daugiau
Copyright © 2019 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.