Populiarūs

Šalies kelius ir toliau barstys agresyviausia priemone aplinkai - druska

 

Kasmet Lietuvoje valstybinės reikšmės keliuose išberiama arti 90 tūkst. tonų natrio ir kalcio chlorido. Tai – pati pigiausia ir veiksmingiausia sniegą tirpdanti priemonė, tačiau aplinkosaugininkai vardija neigiamus padarinius tiek urbanistinei, tiek gamtinei aplinkai. Kelininkai savo ruožtu tikina, kad mažiau agresyvių priemonių mūsų šalyje naudoti praktiškai neįmanoma dėl lėšų stygiaus.

Nusveria ekonominiai dalykai

„Šis klausimas gvildenamas turbūt dešimtmetį. Visuomet pradedama kalbėti tuomet, kai tuoj darysis slidūs keliai ir tos priemonės bus naudojamos. Situacija aiški – kol kas nusveria ekonominiai dalykai, nes natrio chloridas, palyginus su kalio chloridu ar kitomis medžiagomis, kurios gali būti naudojamos Lietuvoje, yra pati efektyviausia ir pigiausia priemonė“, – GRYNAS.lt sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Galimybių natrio chloridą pakeisti kuo kitu nemato ir Vilniaus gatves prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ vadovas Algimantas Vilūnas. Pasak jo, tai yra pati efektyviausia sniegą ir ledą tirpdanti priemonė. Anot jo, galima rasti ir kitų būdų, bet tai atsieitų dešimt kartų brangiau, todėl esą  nerealu net tai svarstyti.

„Įsivaizduokite – sniegas mieste nėra išvalomas, jis ištirpsta gatvėse. Jeigu piltume skaldą į sniegą, tai per porą žiemos mėnesių priaugintume pusės metro sniego sluoksnį, o kas toliau? Čia yra iš fantazijos srities. Skalda gali būti pilama, jeigu pasnigo tik trumpam ir garantuojama, kad tas sniegas dings iš gatvės per tris dienas. Mūsų klimatui tai nerealu. Galbūt pėščiųjų takams, bet tikrai ne važiuojamajai daliai“, – GRYNAS.lt sakė A. Vilūnas.

Kita išeitis – perdirbtos cukraus gamybos atliekos, kitaip dar vadinamos melasa. Sumaišyta su kitais chemikalais ji ne taip kenkia aplinkai ir iš jos gaunamas gana efektyvus tirpalas. Tačiau, pasak L. Budrio, melasa gali būti naudojama tik prie atskirų temperatūrų. Jeigu žemesnė temperatūra – jos poveikis būna beveik nulinis.

Neigiamų aspektų daugiau nei teigiamų

Tuo metu Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doc. dr. Stanislovas Sinkevičius sakė matantis daugiau neigiamų nei teigiamų dalykų naudojant natrio chloridą. Mieste problemos esą prasideda apšvietimo stulpais, tiltų turėklais, kuriuos veikia korozija ir baigiasi gyvąja gamta – želdiniais bei sodmenimis.

Tas durskomis išbarstytas sniegas pasilieka ant dirvožemio paviršiaus, turi ilgalaikį poveikį. Visur neigiamai veikia ir yra galbūt tik kelios rūšys, kurios labiausiai adaptavusios, gali pakęsti pusiau sūrią aplinką. Visos kitos pamažu silpsta, užpuola įvairios ligos, grybai ir nusibaigia.
S. Sinkevičius

„Įsivaizduokite, jeigu gražų prospektą ar magistralę apsodina brangiomis medžių rūšimis, o po kiek laiko nuo druskų jos nusibaigia. Tas druskomis nubarstytas sniegas pasilieka ant dirvožemio paviršiaus, turi ilgalaikį poveikį. Visur neigiamai veikia ir yra galbūt tik kelios rūšys, kurios labiausiai adaptavusios, gali pakęsti pusiau sūrią aplinką. Visos kitos pamažu silpsta, užpuola įvairios ligos, grybai ir nusibaigia“, – šnekėjo S. Sinkevičius.

Natrio chloridas itin pavojingas gyvajai gamtai, kai tirpstanti druska subėga į gruntą, kur gruntiniai vandenys ir druska, esanti grunte, tiesiogiai kontaktuoja su augalų šaknimis. Tuomet didesnis natrio chlorido kiekis veikia visą augmeniją.

L. Budrys teigė domėjęsis techninėmis galimybėmis ir paskaičiavimais, kurie rodo, kad kalio chloridas gali atsieiti tiek pat, kiek ir naudojant natrio chloridą, o vėliau išleidžiant lėšas jo padariniams. „Natrio chloridas duoda efektą, bet palieka liekamuosius reiškinius, kurių pašalinimui reikalingos lėšos ir jos tikrai nemažos. Kai kurių (mokslininkų, – aut. past.) skaičiavimais, išeitų tas pats jei iš karto naudotume brangesnes (priemones, – aut. past.)“, – teigė L. Budrys.

Anot Gamtos apsaugos departamento direktoriaus, kelininkai įrodinėja, kad Lietuva dar nepasiekusi tokio lygmens, kad galėtų plačiai visoje teritorijoje naudoti kitas priemones. „Pas mus yra įprasta – skūpus moka du kartus. Dabar, žinoma, pinigų nėra, bet kai pradedi skaičiuoti, ką sukelia – transporto priemonių, kelių, tiltų konstrukcijų eroziją, galų gale, padarinius, kurių taip greitai nepasversi – gyvajai gamtai, aplinkai...“ – dėstė L. Budrys.

Kelininkai turi savus įsipareigojimus

L. Budrys patikino, kad Susisiekimo kelių direkcija ir Susisiekimo ministerija pamažu bando diegti mažiau agresyvias priemones jautriausiose teritorijose, pirmiausia – miestų gatvėse. Esą viskas priklauso nuo ekonominės situacijos, tačiau kelininkai turi savus įsipareigojimus – ne bet ką ir ne bet kur, pasak L. Budrio, gali pilti į gatves.

„Maža istorija: tarybiniais laikais Laisvės prospekte, magistralėse, rotoriniais sniego valytuvais metė ant šlaitų sniegą su druska ir nei sudžiūvo gražios pušys Karoliniškėse, nei žolė išnyko. Suprantu, kad galbūt ilgalaikis poveikis yra. Iš esmės į Lietuvą ateinant šlapių druskų technologijoms buvo daromi tyrimai, kiek Vilniaus mieste išpilama druska veikia vandenį Neries upėje.

Buvo imami mėginiai priešais ir už miesto. Realiai ten druskos kiekio pokyčio beveik nerasta, o visas vanduo iš Vilniaus gatvių subėga į Nerį“, – kalbėjo A. Vilūnas.

Tuo metu kaimyninėje Rusijoje naudojamas organinės kilmės mišinys. Sniegą taip pat tokiomis medžiagomis tirpdo ir natrio chlorido jau senokai nebenaudoja estai, lenkai ir vokiečiai. Kitaip nei Lietuva, skandinavai niekada nenaudojo keliams barstyti skirtos druskos, o vietoj jos renkasi skaldą, kurios turi užtektinai.

Visvaldas Raudonikis

 

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt