Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Ekologiniai pavojai Sustabdyti svetimžemių rūšių plitimą gali kiekvienas

Populiarūs

Sustabdyti svetimžemių rūšių plitimą gali kiekvienas

Svetimžemės rūšys – tai augalai ir gyvūnai, tikslingai ar atsitiktinai įvežti į vietovę, kurioje jie niekada anksčiau neaugo, negyveno. Kai kurie svetimžemiai augalai, prieš šimtmečius atvežti į gėlynus, sodus ar parkus kaip puošmena, sulaukėjo ir ėmė savaime plisti.

- Invazinės svetimžemės rūšys yra viena iš didžiausių grėsmių įvairių pasaulio regionų, taip pat ir Europos biologinei įvairovei.
- Invaziniais laikomi tokie svetimžemiai organizmai, kurie įsigali naujoje aplinkoje, sparčiai plinta, įsikuria natūraliose ar pažeistose buveinėse ir kelia pavojų aplinkai, ekonomikai ar žmonių sveikatai.
- Didžiulių ekonominių nuostolių kyla dėl to, kad svetimžemiai organizmai pridaro žalos žemės ūkio gamybai, žuvininkystei, žmonių sveikatai. Lietuvoje svetimžemių organizmų daroma žala ekonominiu požiūriu iki šiol nevertinta.
- Vis intensyvesnė prekyba, turizmas ir prekių eksportas į užsienio šalis spartina svetimžemių organizmų plitimą
- Ankstyvoji prevencija ir galimos žalos numatymas galėtų reikšmingai padėti sustabdyti svetimžemių organizmų plitimą.
- Visuomenės sąmoningumas ir žinojimas apie svetimžemes rūšis turėtų padėti spręsti šią problemą.

Invazinės rūšys sukelia ne tik ekologinių problemų, bet ir pridaro vis daugiau ekonominių nuostolių miškų pramonei, žemės ūkiui, turizmui. Naujausiais Europos Komisijos mokslininkų skaičiavimais, Europoje aptinkama 11 000 svetimžemių rūšių ir šis skaičius didėja neįtikėtinai sparčiai. Kiekvienais metais Europoje aptinkama dešimtys naujų augalų rūšių, pakliuvusių iš įvairių pasaulio regionų. Europoje invazinės rūšys per metus padaro žalos už 12 milijonų eurų, tačiau įvertinta tik 10 % invazinių rūšių daroma žala.

Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 548 rūšių svetimžemių augalų, iš jų apie 46 rūšys yra invazinės ir dar apie 60 rūšių – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų. Kova su svetimžemėmis rūšimis yra labai svarbus žingsnis, siekiant vieno iš didžiausių ES tikslų – iki 2010 metų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

Susipažinkite su 7 pavojingiausiais Lietuvos svetimžemiais augalais

Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi Manden.)

Iš Kaukazo kilęs augalas. Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio Lietuvoje bandytas auginti kaip pašarinis. Vėliau jį labai išplatino gėlininkai ir bitininkai, o paskui ėmė plisti savaime. Pavojingas žmonių sveikatai – sultys sukelia odos nudegimus. Ypač pavojingas vaikams. Sudaro didžiulius sąžalynus, visiškai pakeičia buveines. Kur įsiveisia, labai sunkiai išnaikinamas.

Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora DC)

Iš Centrinės Azijos kilusi rūšis. Lietuvoje ėmė plisti nuo XX a. 4-ojo dešimtmečio, bet ypač išplito per paskutinius 30 metų. Miškuose sudaro ištisus sąžalynus ir stelbia daugelį vietinių augalų. Patikimų ir saugių naikinimo būdų kol kas nėra.


Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa Thunb.)

Iš Rytų Azijos kilusi rūšis, Lietuvoje auginama nuo XX a. vidurio. Sodinta pajūrio kopose, pakelėse, karjeruose siekiant sustabdyti eroziją ir dėl vertingų vaisių. Dabar ypač plačiai išplito pajūrio kopose: baigia sunaikinti buvusias jų buveines ir kai kuriuos vietinius augalus.

Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia L.)

Iš Šiaurės Amerikos kilusi rūšis. Lietuvoje daug kur auginama parkuose, skveruose, bet pavojų kelia pamiškėse, miškuose, ypač pajūrio kopose augančios robinijos. Gaisrai palankūs robinijų dauginimuisi sėklomis ir šaknų atžalomis. Kuršių nerijoje gaisravietėje jų užimamas plotas kasmet padidėja maždaug 30 %, sudaro tankius sąžalynus ir visiškai pakeičia buveines.

Varpinė medlieva (Amelanchier spicata (Lam.) K.Koch)

Iš Šiaurės Amerikos kilęs augalas. Nuo XIX a. pabaigos augintas soduose kaip uoginis augalas, bet vėliau jų sėklas paukščiai išplatino po miškus. Dabar Lietuvos rytinėje ir vakarinėje dalyse ypač dažnas, kai kur pušynuose sudaro tankius sąžalynus, kurie dar labiau sutankėja ir gausiai atželia juos iškirtus.

Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus Lindl.)

Iš Šiaurės Amerikos kilęs augalas, į Lietuvą atvežtas XX a. pradžioje. Sėtas miškuose ir pamiškėse žvėrių pašarui, priešgaisrinėms juostoms sudaryti, dirvožemiui pagerinti. Vietovėse, kuriose įsiveisia gausialapiai lubinai, buvusios augalų bendrijos sunyksta, jų vietą užima azotamėgių augalų (daugiausia dilgėlių ir kiečių) sąžalynai. Ypač pavojingas pievų ir smėlynų buveinių biologinei įvairovei.

Uosialapis klevas (Acer negundo L.)

Iš Šiaurės Amerikos kilęs medis. Lietuvoje pradėtas auginti 1936 m., o po 40 metų ėmė plisti upių pakrantėse, pamiškėse, dykvietėse, pakelėse. Žiedadulkės sukelia alergiją (polinozę). Labai lengvai plinta, nes vaisius išnešioja vėjas ir vanduo. Didžiausią pavojų kelia vandens telkinių pakrančių buveinėms ir jų biologinei įvairovei.

Nuotr. Zigmanto Guždinsko  

Pasaulyje žinomiausios invazinės rūšys

Pilkoji voverė (Sciurus carolinensis Gmelin)
Pilkosios voverės kilusios iš rytinės Šiaurės Amerikos dalies. 19 a. buvo įvežtos į Didžiąją Britaniją bei Airiją, vėliau į kitas Europos šalis. Konkuruodamos su vietinėmis rūšimis dėl maisto ir buveinių, daugelyje Europos rajonų pilkoji voverė pamažu išstumia vietinę paprastąją voverę (Sciurus vulgaris);

Dėmėtasis elnias (Cervus nippon Temminck)
Rūšis natūraliai paplitusi pietų Azijoje. Įvežtas į Europą, Afriką, Ameriką bei Australiją. Kelia grėsmę vietinių elnių rūšių išlikimui, nes dėmėtasis elnias kryžminasi su jomis.

Ondatra (Ondatra zibethica L.)
Ondatra atvežta iš Šiaurės Amerikos dėl vertingo kailio. Šiuo metu paplitusi ir veisiasi visoje Europoje. Rausdamos urvus vandens telkinių pakrantėse kasmet pridaro didelių ekonominių nuostolių užtvankoms, kanalams, drėkinimo ir apsaugos nuo potvynių sistemoms.

Dreisena (Dreissena polymorpha Pallas)
Kilusi iš Azijos – Juodosios, Kaspijos bei Aralo jūrų, vėliau paplito Europoje, o XX a. įvežta ir į Šiaurės Ameriką. Tai viena žinomiausių invazinių moliuskų rūšių pasaulyje, kuri labai neigiamai veikia vandenų biologinę įvairovę bei sukelia didelių problemų pramonei, užteršdama ir užkimšdama įsiurbiamuosius vamzdžius vandens pumpavimo vietose.

Uodas Aedes albopictus Skuse
Aedes albopictus uodas vis labiau plinta Europoje ir yra bent 22 virusų platintojas (tarp kurių – dengė karštinė, Čikungunija, Ross River liga ir Vakarų Nilo virusas). Iš pietryčių Azijos buvo atvežtas prekiaujant naudotomis padangomis. Dėl klimato kaitos jis turėtų plisti į šiaurinius Europos regionus.

Kanadinė elodėja (Elodea canadensis Michx.)
Atsitiktinai įvežtas iš Šiaurės Amerikos kaip akvariumų dekoratyvinis augalas. Pirmą kartą Airijoje rasta 1836 m. Po to greitai paplito centrinės ir šiaurės Europos vandens telkiniuose. Kanadinė elodėja sudaro tankius sąžalynus ir, pakeisdama augimo sąlygas, išstumia vietines vandens augalų rūšimis. Daro neigiamą įtaką žuvininkystei bei laivininkystei.

Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata Say)
Tai vienas iš labiausiai žinomų žemės ūkio kenkėjų. Kolorado vabalai kilę iš centrinės Meksikos, tačiau kasmet migruodami į Rytinę Amerikos dalį, jau 1874 m. pasiekė Atlanto vandenyno krantą. Europos bulvių laukus kolorado vabalai pasiekė I pasaulinio karo metu. Kartu su ginklais bei maisto atsargomis juos netyčia įvežė Amerikos karinės pajėgos.

Bitinė sprigė (Impatiens glandulifera Royle)
Augalas kilęs iš centrinės Azijos. Į Europą įvežtas kaip išvaizdus dekoratyvinis augalas. Dėl gausaus nektaro mėgstamas ir bičių augintojų. Bitinė sprigė – stiprus konkurentas, išstumiantis svarbius vietinius augalus, kurie šaknimis sutvirtina dirvos paviršių. Tai gali paskatinti dirvos eroziją.

Kanadinė audinė (Mustela vison Schreber)
Kanadinė audinė kilusi iš Šiaurės Amerikos. Šiuo metu aptinkama Europoje, Azijoje bei Pietų Amerikoje. Šis gyvūnas lengvai nukonkuruoja vietines rūšis. Būtent su kanadinės audinės plitimu siejamas spartus Europinės audinės nykimas. Gyvūnas žinomas kaip paukščių lizdų plėšrūnas bei įvairių ligų nešiotojas.

Mangutas, Usūrinis šuo (Nyctereutes procyonoides Gray)
Rūšis kilusi iš rytinės Azijos dalies. Šiuo metų aptinkama visoje Europoje. Ant žemės perinčių paukščių, varliagyvių ir roplių naikintojas. Tai vienas iš pagrindinių pasiutligės bei trichineliozės platintojų.

Laukinis triušis (Oryctolagus cuniculus L.)
Laukinis triušis kilęs iš Pietų Europos. Šiuo metu aptinkamas visur, išskyrus Aziją ir Antarktidą. Jau XIX a Australijoje paskelbti pirmieji pavojaus signalai. Laukiniai triušiai sėmingai prisitaikė naujose sąlygose ir pradėjo greitai plisti, todėl buvo priskirti prie vienų didžiausių žemės ūkio kenkėjų. Taip pat jie daro didelę žalą šio kontinento ekosistemoms, konkuruodami dėl maisto su vietiniais gyvūnais. Australijoje kasmet išleidžiami milijonai dolerių siekiant izoliuoti ar išnaikinti šiuos gyvūnus. 

Sustabdyti svetimžemių rūšių plitimą gali kiekvienas

-savavališkai iš kitų kraštų neįvežti jokių organizmų;
-naikinti pavojingus svetimžemius augalus savo valdose;
-gamtoje nesodinti jokių svetimžemių augalų;
-neleisti dekoratyviniams augalams subrandinti vaisių ir jiems plisti už sodo ar daržo ribų;
-neišmesti jokių augalų atliekų į miškus, pamiškes, pakeles, upių pakrantes.

 

Informacijos šaltinis: www.glis.lt

Copyright © 2024 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.