Lietuvos arboristikos centras

Font Size

A+ A A-
Straipsniai Populiarūs Ekologiniai pavojai Siekiama pažaboti uosialapio klevo grėsmę vietinėms rūšims

Populiarūs

Siekiama pažaboti uosialapio klevo grėsmę vietinėms rūšims

Uosialapis klevas – viena agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių, keliantis grėsmę vietinių rūšių išlikimui. Siekiant pažaboti šio augalo grėsmę ir nutraukti vandens telkinių pakrantėse esančių buveinių naikinimą, pradėti uosialapio klevo populiacijos gausos reguliavimo darbai. Iki 2015 m. vidurio planuojama „išlaisvinti“ beveik 500 ha šio augalo užkariautų vandens telkinių pakrančių.

Invazinės rūšys – viena didžiausių grėsmių pasaulio gamtinei įvairovei. Augalai ir gyvūnai, tikslingai ar atsitiktinai atvežti į vietovę, kurioje jie anksčiau niekada negyveno, vadinami svetimžemiais. Invazinėmis vadinamos tokios svetimžemės rūšys, kurios įsigali naujoje aplinkoje, sparčiai plinta, įsikuria natūraliose ar pažeistose buveinėse bei išstumia iš jų vietines rūšis, taip keldamos grėsmę vietovės gamtinei įvairovei.

Invazinės rūšys sukelia ne tik gamtosaugos problemų, tačiau ir nuostolių žemės ūkiui, miško pramonei, turizmui, kelia grėsmę ir žmonių sveikatai. Europos Komisijos duomenimis, Europoje aptinkama apie 11 000 svetimžemių rūšių, šis skaičius sparčiai didėja. Kiekvienais metais Europoje aptinkama dešimtys naujų augalų rūšių, atkeliavusių iš įvairių pasaulio regionų. Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 548 rūšių svetimžemių augalų, iš jų apie 46 rūšys yra invazinės ir dar apie 60 rūšių – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų gamtosaugos problemų.

Vienas labiausiai Lietuvoje paplitusių invazinių augalų – uosialapis klevas (Acer negundo). Lietuvoje šis iš Šiaurės Amerikos kilęs medis pradėtas sodinti parkuose kaip dekoratyvinis augalas 1936 m., o po 40 metų paplito upių pakrantėse, pamiškėse, pakelėse. Ši rūšis plinta labai lengvai, nes vaisius išnešioja vėjas ir vanduo. Sparčiai įsitvirtina ir nustelbia vandens telkinių pakrančių buveines bei kelia grėsmę jose gyvenančioms vietinėms rūšims. Uosialapio klevo žiedadulkės pavojingos žmonių sveikatai, nes sukelia alergiją (polinozę).

Siekiant pažaboti uosialapio klevo keliamas grėsmes, būtina aktyviai stabdyti šio augalo plitimą. Dėl šios priežasties vietovėse, kur šis augalas labiausiai išplitęs, 2013–2014 m. Lietuvos gamtos fondas kartu su Gamtos paveldo fondu LR Aplinkos ministerijos užsakymu vykdys invazinių augalų rūšių gausos reguliavimą. Jaunos uosialapio klevo atžalos bus raunamos ar iškasamos su šaknimis. Pribręstantys ir subrendę uosialapiai klevai bus naikinami cheminiu būdu (tiesiai į uosialapio klevo kamieną sušvirkščiama speciali herbicidų injekcija) gegužės – birželio mėnesiais. Nudžiūvę medžiai bus išpjaunami šaltuoju metų sezonu (rudenį ir žiemą).  Iš viso šie darbai bus atlikti 490 ha plote.

Uosialapių klevų gausos reguliavimas cheminiu būdu pradėtas šių metų birželio mėnesį. Šiuo metu darbai atliekami Vilniaus, Kauno, Jurbarko ir Pagėgių rajonų savivaldybėse. Toks metodas yra pats efektyviausias, aplinkoje šios medžiagos nepasklinda, nes herbicidas iš karto patenka į medžio vidų. „Herbicidų injekcija reikalinga, nes uosialapis klevas labai gyvybingas. Nupjovus jį kaip įprastą medį, uosialapis klevas netrukus pradeda leisti atžalas iš kelmo. Kad būtų galutinai sustabdytas atžėlimas kartais tenka dešimtmečiais kovoti su atžalomis arba pilti ant jų herbicidus, taip sukeliant pavojų, kad cheminės medžiagos pateks į aplinką“, – gausos reguliavimo metodus aiškina Lietuvos gamtos fondo specialistas Danas Augutis.

Uosialapių klevų mediena menkavertė – tinkama tik malkoms. Darbų vykdymo metu susidariusi malkinė mediena perduodama privačių valdų savininkams arba valstybinių miškų valdytojams.

 

Informacijos šaltinis: www.glis.lt

Copyright © 2019 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.