Lietuvos arboristikos centras

Font Size

A+ A A-
Straipsniai Populiarūs Bioįvairovė Lietuvos bioįvairovė. Eglinis medkirtis

Populiarūs

Lietuvos bioįvairovė. Eglinis medkirtis

 

eglinis medkirtis

Wikimedia Commons nuotr. / Eglinis medkirtis

Eglinis medkirtis (sinonimai: eglinis ūsuotis, rudasis eglinis ūsuotis) (Tetropium castaneum L.) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas. 

Išvaizda

8 – 19 mm dydžio. Antsparnių, antenų ir kojų spalva labai įvairi – nuo šviesiai rudos iki juodos. Priešnugarėlė spindinti, su retais taškeliais.

Rusvi vabalai labai panašūs į matinį medkirtį (Tetropium fuscum Fabr.) Skiriasi priešnugarėlės taškuotumu (eglinio medkirčio taškai tankesni ir stambesni) ir antsparnių pečių plaukuotumu (matinio medkirčio antsparnių pečiai apaugę tankiais geltonais plaukeliais, o eglinio ne tokie tankūs).

Taip pat eglinis medkirtis labiau "mėgsta" eglę, pušis puola rečiau. Matinis medkirtis pušį puola dažniau. 

Lerva

18 – 25 mm ilgio, tipiškos ūsuočių lervos išvaizdos – storokos, balsvai rusvos, su tamsiai ruda "galvute". Pagal išvaizdą atskirti nuo daugelio kitų rušių ūsuočių (ypač matinio medkirčio) lervų gana sunku. 

Biologija ir ekologija

Dažniausiai puola eglę, rečiau pušį. Retkarčiais puola maumedį ar kėnį. Buvo aptiktas ir egzotiškuose medžiuose, tokiuose kaip pocūgė ar sitkinė eglė.

Paprastai pažeidžia viduramžius bei brandžius, nusilpusius, o kartais visiškai sveikus ir jaunus medžius. Kiaušinius deda į siaurus žievės plyšius. Išsiritusios lervos žievėje ir po žieve graužia vingiuotus takus. Takai po žieve, paliečia ir balaną. Išsinėrusios keturis kartus lervos medienoje išgraužia iki 8 cm ilgio kablio formos taką, kurio gale virsta lėliuke. Išsirite vabalai prasigraužia į išorę.

Vystymosi trukmė 1–2 metai.

Suaugėliai skraido visa vasarą. Suaugę vabalai nesimaitina, tik eikvoja medžiagas, kurias sukaupė būdami lervos stadijos.

Labai žalingas kenkėjas, pažeisti silpnesni medžiai dažnai žūva. Eglinio medkirčio pažeistus medžius skaptuoja geniai. 

Paplitimas

Paplitęs šiaurinėje Eurazijos dalyje, nuo Ispanijos iki Japonijos. Pietuose paplitimo arealas siekia Šiaurės Italiją, Albaniją, Rumuniją, Turkiją, Mongoliją, Šiaurės Kiniją, Korėją.

Lietuvoje dažnai aptinkamas spygliuočių miškuose, ypač eglynuose.

 

Informacijos šaltinis: www.grynas.lt

Copyright © 2019 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.