Lietuvos arboristikos centras

Font Size

A+ A A-
Straipsniai Populiarūs Bioįvairovė Nauja rūšis - neišėjus iš kabineto

Populiarūs

Nauja rūšis - neišėjus iš kabineto

Dvispalvis plikšnys paplitęs Eurazijos vidutinio klimato juostoje. Rūšies ekologija labai menkai ištirta. Lietuvoje-tai taip pat menkai ištirta rūšis kaip ir likusios 14 šalyje aptinkamų šikšnosparnių rūšių. Skirtinguose šaltiniuose pateikiama labai nevienoda informacija, vienur teigiama, kad šalyje žinomos kelios negausios veisimosi kolonijos, kitur, kad šalyje nėra registruota patikimų veisimosi faktų. Aptinkamas migracijų metu ir retai žiemą. Buveinės taipogi nurodomos įvairios ir skirtingos: olos, miškai, nedidelės gyvenvietės miškuose, o Vakarų Europoje paprastai-tai miestų su aukštais pastatais, dažniausiai prie vandens telkinių, gyventojas. Kadangi įsikuria pastatuose, dažnai įskrenda į gyvenamąsias patalpas. Teigiama, kad rūšis apsigyvena aukštų pastatų nišose ar aukštai medžiuose po atšokusia žieve, žiemą-dar ir rūsiuose. Dėl mažo ištirtumo bet koks rūšies aptikimo faktas suteikia naujų žinių. Mūsiškiu atveju specialistai taip pat susidomėjo. Rūšis aptikta Salake (t.y. gyvenvietėje prie vandens ir supamoje miškų) vidurvasarį prie rūsio įėjimo. Dvispalvis plikšnys saugomas pagal Berno ir Bonos konvencijas, Europos Sąjungos Buveinių direktyvą, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Kalbant apie vienos rūšies biologiją, bendrą informaciją galima taikyti ir likusioms Lietuvos rūšims. Visos šalyje aptinkamos šikšnosparnių rūšys yra vabzdžiaėdžios ir bendros biologinės ypatybės panašios. Tai vieninteliai laisvai skraidantys (įveikiantys didelius atstumus) žinduoliai. Kai kurioms rūšims būdingos sezoninės migracijos kaip ir paukščiams. Ypatingai išlavėjusios rega ir klausa. Nors šikšnosparniai neskiria spalvų, tačiau šie sutemų gyvūnai puikiai mato naktį. Gyvūnams būdingos neproporcingai didelės ausys, kuriomis girdimas ultragarsas. Žmogus ultragarso negirdi. Šikšnosparniai ne tik girdi ultragarsą, bet ir patys jį skleidžia, taip sugaudami grobį visiškoje tamsoje pasikliaujant vien klausa. Mūsiškiams šikšnosparniams būdingas žiemos įmygis, kada sulėtėja visi kūno procesai, o temperatūra gali nukristi net iki 0°C. Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai minta vabzdžiais. Vienas gyvūnas per naktį pagauna apie 5000 uodų. Tropiniuose kraštuose, kur olose vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai sudaro milijonines kolonijas, tiek uodai, tiek maliarijos atvejai tampa retenybe. Deja, Lietuvoje tokių olų nėra ir pas mus šikšnosparniai didžiuliais būriais neskraido, tad ne tik miškinguose rajonuose tenka kęsti kraujasiurbių atakas. Dėl buveinių stokos Lietuvoje šikšnosparniai yra negausiai paplitę. Iš aptinkamų 15 rūšių 11 įrašyta į nacionalinę Raudonąją knygą.

Kai kurios šikšnosparnių rūšys mielai užima specialios konstrukcijos inkilus, iškeltus medžiuose ar ant pastatų. Ypač tam tinka mozaikiškas kraštovaizdis su gyvenvietėmis, vandens telkiniais ir želdiniais ar miškais. Taikant tokias priemones galima pagausinti šių naudingų gyvūnų populiacijas.

 

Dvispalvis pliksnys. L.Ivanauskienes nuotr. 600

Dvispalvis plikšnys. Foto: L.Ivanauskienė

 

Informacijos šaltinis: www.grazute.lt

Copyright © 2019 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.