Lietuvos arboristikos centras

Font Size

Cpanel
Straipsniai Populiarūs Augalų genetiniai ištekliai Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai

Populiarūs

Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai

altalankisAugalų rūšių įvairovė, kurių yra per 1800, yra brangus Lietuvos gamtos turtas. Be to, mokslininkai išveda naujas veisles, tačiau dėl žmogaus neigiamos įtakos gamtai, stichinių nelaimių ir kitų priežasčių, kai kurios rūšys nyksta ir gali visai išnykti. Tokių pavyzdžių turime. Anksčiau miškuose natūraliai augęs kukmedis, šiaurinė avietė, Lobelio čemerys ir kitos 13 rūšių, kurių jau nebėra ir dabar tik dirbtinai auginamos. Nyksta guobiniai medžiai, ąžuolai, uosiai. Gali išnykti senosios sodų veislės: antaninis, Lietuvos pepinas. Dėl įvairių neigiamų veiksnių mažėja genetinė įvairovė.

Genetinių išteklių tyrimas ir kaupimas pradėtas vystant selekciją (lot. selectio – atranka) – augalų, gyvulių ir naminių paukščių veislių gerinimas bei kūrimas. Respublikoje selekcionuojami lauko, sodo augalai, daržovės, gėlės ir miško medžiai.

Lietuvoje lauko augalus moksliškai selekcionuoti pradėjo prof. D. Rudzinskas 1922 m. Jo iniciatyva buvo įkurta Dotnuvos Selekcijos stotis, Žemės ūkio akademijoje bandymų laukas, Dotnuvos bandymų stotis. 1927 m. įkurtos Joniškėlio, Rumokų bandymų stotys ir Augalų apsaugos stotis, 1936 m. Radviliškio bandymo stotis. Taip buvo kuriamas tyrimų tinklas. Pagerintų arba naujai sukurtų veislių augalai buvo auginami valstiečių ūkiuose. Selekcionuoti pradėtos daržovės, sodo augalai ir gėlės. Medžių selekcija pradėta 1960 m. Augalų selekciją atlieka mokslinės institucijos, tiriančios atitinkamas augalų grupes. Vertingiausi augalai atrenkami pagal nustatytus požymius. Jų sėklos renkamos augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams.

Gresiant rimtam augalų rūšių mažėjimo pavojui ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje, 1992 m. Rio de Žaneire buvo priimta Biologinės įvairovės konvencija (tarptautinė sutartis) dėl augalų genetinių išteklių išsaugojimo ateičiai. Mūsų šalis įsijungė į šios sutarties vykdymą ir ją patvirtino 1996 m.

paveikslasAugalų požymių pasikartojimą ir jų buvimą lemia paveldimą informaciją saugantys chromosomų elementai genai. Jų kodai nulemia organizmo savybes. Žmogus atrenka naudingus genus turinčius augalus ir juos daugina. Norint tausoti augalų genetinių išteklių naudojimą ir apsaugoti nuo niokojimo, nykimo ar visiško sunaikinimo augalų rūšis bei išsaugoti biologinę įvairovę, 2001 m. buvo priimtas Lietuvos respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas. Įstatymas reglamentuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, saugojimą ir naudojimą.

Augalų genetiniai ištekliai – faktiškai ir potencialiai naudingi augalai bei jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio ar vegetatyvinio dauginimosi savybėmis. Jiems priskiriama: augalų populiacijos („gyventojai“ augaliniai ar gyvūniniai organizmai, užimantys tos rūšies plotą), pavieniai augalai ar jų grupės bei jų dalys (sėklos, žiedadulkės, gemalai, audiniai, pumpurai, ūgliai). Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai, kaip nurodyta įstatyme, tai atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai.

Aplinkos ministro įsakymu yra patvirtinti augalų sąrašai, kurie priskirti augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams. Tai medžių grupių ir pavienių medžių, augančių parkuose, obelų ir kriaušių veislių, javų veislių, linijų ir mutantų, daugiamečių žolių linijų ir populiacijų, techninių augalų veislių ir linijų, daržo augalų veislių, uoginių augalų veislių ir formų, vaistinių ir aromatinių augalų veislių ir formų, dekoratyvinių augalų veislių ir formų, lauko kolekcijos: žemės ūkio (lauko) augalų, sodo ir daržo augalų, vaistinių ir aromatinių augalų, dekoratyvinių augalų, priskirtų augalų nacionalininių genetinių išteklių sąrašui, taip pat miško sėkliniai medynai, kuriems siūloma suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą.

paveikslas 2Lietuvos parkuose auga nemažai įdomių ir vertingų augalų. Iš jų paminėtinas Švėkšnos dvaro parke augantis dviskiautis ginkmedis. Tai puošnus dekoratyvinis medis, tinkamas auginti reprezentacinėse aikštėse ir alėjose. Šateikių dvaro parke (Plungės r.) auga europinis kukmedis. Jis mūsų pajūrio zonoje jaučiasi gerai. Tai viena tvirčiausių spygliuočių rūšių. Nuo seno tvirta mediena, vadinama raudonmedžiu, naudojama buities reikmėms, inkrustacijai, puošniems baldams, parketui. Jo intensyvus naudojimas ir buvo šio tvirto medžio išnykimo iš mūsų krašto priežastis.

Į obelų ir kriaušių veislių sąrašą įtrauktas Lietuvos pepinas, Baltasis alyvinis ir kitos vietinės veislės. Sukurta puiki žieminė obelų veislė Noris. Jų obuoliai ne tik gero skonio, bet ir iki vėlyvo pavasario išsilaiko aromatingi ir sultingi. Vietines kriaušes atstovauja visiems pažįstama Ankstyvoji dulia, Lyvų berė, Vandenė, Vasarinė sviestinė, sukurtos kriaušių veislės – Alka ir Jūratė.

Javų veislių, linijų ir mutantų įvairių veislių sąrašą sudaro miežiai, avižos, kviečiai, rugiai, žirniai, pašarinės pupos, vikiai, lubinai, grikiai.

Daugiamečių žolių linijų ir populiacijų sąraše rasime augalus, kurių sėklos saugomos genų banko saugykloje: dobilų, liucernos, esparceto, miglės, smilgos ir kitų, taip pat augalus, kurie saugomi lauko kolekcijose: dobilai, liucerna, tikroji sora ir kt.

Techninius augalus atstovauja griežtis, pašarinis runkelis, linas, bulvė.

Daržo augalai – svogūnas, raudonasis burokėlis, kopūstas, vienmetė paprika, blakinė kalendra, agurkas, morka, pomidoras, daržinė pupelė, valgomasis ridikėlis, daržinė pupa.

Uoginių augalų sąraše – margalapė aktinidija, vienapiestė gudobelė, žemuogė, spanguolė, juodasis serbentas, agrastas, gervuogė, mėlynė, vaivoras, bruknė, vynmedis.

Vaistinių ir aromatinių augalų sąraše randame populiariąją liaudyje, šimtams ligų gydyti naudojamą jonažolę, žaizdas, kūno susilpnėjimą, piktybinius auglius, kepenų, vidurių ligas padedančią gydyti kraujažolę, išorinius sumušimus ir sausgyslių patempimus efektyviai gydančią kalninę arniką, kuri paplitusi tik pietinėje ir rytinėje Lietuvoje, visų vartojamą kvapųjį čiobrelį ir kmyną bei kitus žmonių žinomus ir kasdienėje buityje naudojamus augalus.

Dekoratyviniai augalai – puikusis bijūnas, švelnioji raktažolė, pievinis šalavijas, paprastasis burbulis, pajūrinis pelėžirnis.

Žemės ūkio (lauko) augalai – eraičinas, avižos, miežiai, pašarinės pupos, žirniai, grikiai, kviečiai, linai, vikiai, pelėžirniai.

Sodo ir daržo lauko kolekcijose auginamos miškinės kriaušės 127 veislės ir formos, surinktos Lietuvoje ir 14 daugiamečių svogūninių daržovių.

Vaistinių ir aromatinių augalų kolekcijose surinkta 56 česnako, 25 apynių veislės ir formos.

Veliuonos ir Dusios vaistinių augalų sėkliniame (genetiniame) sklype natūralioje aplinkoje auga vienapiestė gudobelė, kurios žiedų ir vaisių arbata yra nepakeičiamas vaistas sergantiems širdies ligomis, šlaitinė ir paprastoji žemuogė, valanti kraują ir efektyviai gydanti kepenis, paprastasis raudonėlis, paprastasis raugerškis, laukinis česnakas ir kitos liaudyje gerai žinomos ir naudojamos vaistažolės. Labanoro girioje išskirtas bruknės genetinis sklypas.

Dekoratyvinių augalų yra dvi lauko kolekcijos. Vienoje jų – Onos Skeivienės sukurtos puikiojo bijūno 19 veislių, formų, selekcijų linijų Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode ir rūšinių bei lietuviškų sumedėjusių bijūnų 23 veislių ir formų kolekcija Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute.

Į sąrašą įtraukiama Sapiegų parke, Vilniuje, auganti 300 metų amžiaus, 140 cm skersmens, 28 metrų aukščio mažalapė liepa.

Siūloma įtraukti į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą juodalksnio ir ąžuolo sėklinius medynus, augančius Jurbarko miškų urėdijoje, taip pat eglės sėklinį medyną – Vilniaus miškų urėdijos Kalvelių girininkijoje. Šioje girininkijoje augančios paprastosios eglės pagal selekcijos atrankos kriterijus vertinamos ypatingai gerai. Medyne atrinkti 8 pliusiniai medžiai ir jų selekciniai palikuonys yra naudojami tolimesnei selekcijai.

Sąrašai keičiasi. Jie nuolat papildomi naujomis augalų rūšimis. Į sąrašus įtraukti augalai yra mūsų nacionaliniai genetiniai ištekliai ir kartu bazė naujos bei kokybiškos biologinės įvairovės kūrimui.

Rimantas Grikevičius (1939-2009)

Informacijos šaltinis: www.zaliojilietuva.eu

Copyright © 2024 Lietuvos arboristikos centras. Visos teisės saugomos. Designed by JoomlArt.com. Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.